Kinijos Liaudies Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 136:
Nors Kinija oficialiai skelbia kurianti socialistinę rinkos ekonomiką, tačiau faktiškai ekonomika daugiausia remiasi rinka, o per pastaruosius tris dešimtmečius didžioji dalis valstybinių įmonių buvo privatizuotos.
Nuo [[1978]] m. Kinijos ekonomika iš komandinės (sovietinio modelio), pradėta perorientuoti į [[rinkos ekonomika|rinkos ekonomiką]]. Nepaisant to, kad Kiniją oficialiai valdo [[komunizmas|komunistinis]] režimas, vis didesnę įtaką ekonomikai daro nevyriausybinės organizacijos, bei atskiri šalies piliečiai. Valdžia persiorientavo į sistemą, kurioje vyrauja privatūs namų ūkiai, žemės sklypai, fabrikai, vietoje anksčiau buvusios kolektyvizacijos, suteikė daugiau galių vietiniams valdininkams ir įmonių vadovams pramonėje, sudarė tinkamas sąlygas plėtoti smulkųjį ir vidutinįjį verslą, padarė šalies ekonomiką atvirą prekybai bei užsienio investicijoms. To rezultatas buvo tas, kad Kinijos ekonomika nuo 1978 m. iki 2005 m. išaugo keturis kartus. Skaičiuojant pagal realųjį [[BVP]], Kinija yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje po [[JAV]], nepaisant to, BVP, tenkantis vienam gyventojui, šiuo metu dar yra palyginti
Žemės ūkis ir pramonė geriausiai išplėtoti teritorijose, esančiose arčiausiai [[Honkongas|Honkongo]] bei tarp [[Taivanas|Taivano]] ir [[Šanchajus|Šanchajaus]], kuriose sutelkta daugiausiai užsienio investicijų. Kinijos ekonomika yra tarpinio tipo – tarp socialistinės ir rinkos ekonomikos, todėl susiduria su daugeliu problemų: nuo [[biurokratija|biurokratijos]], kurią sukelia [[socializmas]], iki nedarbo, kurio priežastis – rinkos ekonomika. Vyriausybė turi kovoti su nedarbu, kurį sukelia valstybinės bendrovės, atleidinėdamos milijonus darbininkų; sumažinti [[korupcija|korupcijos]] ir kitokių ekonominių nusikaltimų lygį, ir išlaikyti didžiules valstybines įmones, remiamas subsidijomis.
| |||