Lietuvos istorija (1918–1940): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 20:
=== Nepriklausomybės kovos ir valstybės pripažinimas ===
{{Plačiau|Lietuvos nepriklausomybės kovos}}
1918 m. gruodžio mėnesį į Lietuvą įsiveržia [[Raudonoji armija]]. Iki [[1919]] m. vasaros puolimas sustabdomas ir [[bolševikai]] išstumiami iš Lietuvos. Bolševikų kurta [[Litbelas|Litbelo]] respublika išyra.
 
[[Vaizdas:Border-Lithuania-Poland-1919-1939.svg|thumb|250px|[[Lietuvos sienos#Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos|Demarkacijos linijos]], nustatytos 1919-1923 m. tarp Lietuvos ir Lenkijos]]
1919 m. [[balandžio 4]] d. buvo priimta nauja laikinoji Konstitucija. Pagal šią Konstituciją įstatymų leidimas yra paskirstomas tarp Valstybės Tarybos ir Vyriausybės. Valstybės taryba yra principinė įstatymų leidimo ir sutarčių sudarymo institucija. Prezidentas turi teisę įstatymus leisti tarp Tarybos sesijų.
 
1919 m. rudenį [[Antantė]] nurodė Vokietijai išvesti iš Lietuvos kariuomenę, tačiau dalis vokiečių karių perėjo į [[bermontininkai|bermontininkų]] gretas ir mėgino perimti Lietuvos teritoriją, tačiau Lietuvos savanorių ir kariuomenės buvo sumušti.
 
1919 m. pabaigoje po sėkmingų karinių operacijų Lietuvos kariuomenei atkovojus iš Raudonosios armijos Ukmergę, Panevėžį, Zarasus ir nubloškus priešą už Dauguvos, prasidėjo derybos su Rusija, kurios pasibaigė Lietuvai naudinga [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartimi]], pasirašyta Maskvoje 1920 m. [[liepos 12]] d., pagal kurią rytinė Lietuvos siena ėjo per [[Maladečina|Maladečną]], Lietuvai sugrąžintas [[Gardinas]] ir kitos etninės žemės.
 
[[Vaizdas:Lithuania territory 1939-1940.svg|thumb|right|300px|
eilutė 37 ⟶ 32:
{{legend|#993300|Vilniaus krašto teritorija Baltarusios TSR sudėtyje nuo 1939 m.}}]]
 
1918 m. gruodžio mėnesį į Lietuvą įsiveržia [[Raudonoji armija]]. Iki [[1919]] m. vasaros puolimas sustabdomas ir [[bolševikai]] išstumiami iš Lietuvos. Bolševikų kurta [[Litbelas|Litbelo]] respublika išyra.
Lenkų kariuomenė apleido Vilnių pagal Antantės valstybių sutartį dėl taip vadinamosios Kerzono linijos.
 
1919 m. [[balandžio 4]] d. buvo priimta nauja laikinoji Konstitucija. Pagal šią Konstituciją įstatymų leidimas yra paskirstomas tarp Valstybės Tarybos ir Vyriausybės. Valstybės taryba yra principinė įstatymų leidimo ir sutarčių sudarymo institucija. Prezidentas turi teisę įstatymus leisti tarp Tarybos sesijų.
[[Vaizdas:Border-Lithuania-Poland-1919-1939.svg|thumb|250px|[[Lietuvos sienos#Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos|Demarkacijos linijos]], nustatytos 1919-1923 m. tarp Lietuvos ir Lenkijos]]
 
1919 m. rudenį [[Antantė]] nurodė Vokietijai išvesti iš Lietuvos kariuomenę, tačiau dalis vokiečių karių perėjo į [[bermontininkai|bermontininkų]] gretas ir mėgino perimti Lietuvos teritoriją, tačiau Lietuvos savanorių ir kariuomenės buvo sumušti.
 
1919 m. pabaigoje po sėkmingų karinių operacijų Lietuvos kariuomenei atkovojus iš Raudonosios armijos Ukmergę, Panevėžį, Zarasus ir nubloškus priešą už Dauguvos, prasidėjo derybos su Rusija, kurios pasibaigė Lietuvai naudinga [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartimi]], pasirašyta Maskvoje 1920 m. [[liepos 12]] d., pagal kurią rytinė Lietuvos siena ėjo per [[Maladečina|Maladečną]], Lietuvai sugrąžintas [[Gardinas]] ir kitos etninės žemės.
 
Lenkų kariuomenė apleido Vilnių pagal Antantės valstybių sutartį dėl taip vadinamosios Kerzono linijos.
 
Lietuvos kariuomenė į Vilnių įžengė [[liepos 15]] d. ir čia jau rado rusų armiją, besivijusią lenkus, kurie pripažindami [[liepos 12]] d. taikos sutartį tarp Lietuvos ir Rusijos trimis etapais perleido Lietuvai jų okupuotą teritoriją.