Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

Dydis nepakito ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
 
== Istorija ==
Raitelis dar iki atsirandant herbui simbolizavo Lietuvos didįjį kunigaikštį ir jo giminę.<ref name=Lietistorija/> Pirmą kartą raitelis ant žirgo kaip valstybės ženklas panaudotas [[1366]] m. Manoma, kad baltas raitelis su kalaviju ant balto žirgo simbolizuoja protėvių karžygio vėlę. Nuo XV a. iki XIX a. vartotas pavadinimas „Pagaunė“ ({{pl|Pogoń}}) arba „Waykimas“„Vaykimas“). Kaip valstybės simbolis „Pagaunė“ buvo naudojamas jau [[Didysis kunigaikštis|Didžiojo kunigaikščio]] [[Narimantas|Narimanto]], tai ir mini Lietuvos ir Žemaičių kronika, rasta XVII a. [[Tobolskas|Tobolsko]] archyvuose: „…tas Narimantas savo [[antspaudas|antspaude]] turėjo herbą, kažkokį raitelį, kurį padarė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ženklu. Tame herbe buvo pavaizduotas narsus vyras ant balto žirgo raudoname dugne, apnuogintu kardu, lyg kažką vytųsi. Sulaukęs senatvės Narimantas mirė ir buvo palaidotas pagoniškai. Valstybės sostą perėmė jo brolis [[Algirdas]].“{41:t.32,32}.
 
XVII a. karalius [[Žygimantas Augustas]] siūlė herbui du žemaitiškos kilmės pavadinimus: „vaykitoias“ (vaikytojas) ir „vaykimas“ (vaikymas). XVIII–XIX amžių sankirtoje herbą vadino „Vaikymas“. XIX a. viduryje [[Simonas Daukantas|S. Daukantas]] pasiūlė naujadarą – „vytis“ (mažąja raide, kirčiuojant pirmą skiemenį) pavadinti herbe pavaizduotą karžygį (tik karžygį). „Vytį“ didžiąja raide jau kaip herbo pavadinimą, vietoj „Pagaunės“, pradėjo naudoti [[Mikalojus Akelaitis]] [[1884]] m. Iki XIX a. pabaigos „Vytis“ tapo visuotiniu herbo pavadinimu, tačiau kilo nesutarimų dėl žodžio kirčiavimo (pirmą ar antrą skiemenį kirčiuoti), ir tik 1930-aisiais metais buvo sutarta kirčiuoti pirmą skiemenį.
Anoniminis naudotojas