Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+pav. iš Vikitekos |
S vikif. |
||
Eilutė 10:
== Istorija ==
[[Pivašiūnai|Pivašiūnų]] žemes dvarininkas [[Jonas Klockis]] [[1639]] m. padovanojo [[Senieji Trakai|Senųjų Trakų]] benediktinų abatijai. Vienuoliai [[1648]] m. pastatė medinę bažnyčią. Ji stovėjo dabartinės [[Koplyčia|koplyčios]] vietoje. Bažnyčia kelis kartus degė. [[1799]] m. inventoriuje nurodyta sena, paramstyta bažnyčia. Joje buvo Dievo Motinos paveikslas ir 5 [[Altorius|altoriai]].
eilutė 17 ⟶ 16:
[[1911]]–[[1918]] m. [[Pivašiūnai|Pivašiūnuose]] klebonaujant [[Alfonsas Petrulis|Alfonsui Petruliui]] (Nepriklausomybės akto signataras) pamaldos vyko lietuvių kalba, užtat jis buvo skundžiamas dvasinei vyresnybei, šmeižiamas lenkų spaudoje. [[1913]] m. įsteigtas [[Rytas (organizacija)|„Ryto“ draugijos]] skyrius.
[[1935]] m. bažnyčia atnaujinta. [[Pivašiūnai|Pivašiūnuose]] ilgai klebonavo [[Antanas Deksnys (1867)|Antanas Deksnys]] (1867–1949). Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] klebonų [[Jonas Kaušyla|Jono Kaušylos]] ir [[Jonas Žemaitis|Jono Žemaičio]] rūpesčiu bažnyčia atnaujinta. Klebonas J. Kaušyla [[1946]] m. buvo suimtas ir ištremtas. Į Lietuvą grįžo [[1955]] m.
[[2010]] m. naktį į [[rugpjūčio 8]] dieną, savaitę prieš [[Žolinė]]s atlaidus, didelio viesulo metu smarkiai nukentėjo bažnyčios šventorius, nukrito daug medžių. Pati bažnyčia nenukentėjo.
== Architektūra ==
Bažnyčia [[Klasicizmas|klasicistinė]], lotyniško kryžiaus plano, su 4 mūrinių kolonų [[Portikas|portiku]], trikampiu [[Frontonas|frontonu]]. Vidus 3 [[Nava|navų]]. Didžiajame [[Altorius|altoriuje]] yra stebuklingu laikomas tapytas Dievo Motinos paveikslas su sidabriniais apkalais ([[1943]] m. restauruotas; [[1988]] m. vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotu vainiku, gavo Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos titulą). Spėjama, kad jis galėjęs būti atvežtas iš [[Turkija|Turkijos]] ir buvęs jau pirmojoje kaimo bažnyčioje [[1648]] m.
| |||