Nedzingės pagrindinė mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1920]]–[[1923]] m. mokykloje dirbo mokytojas Ignas Balčiūnas, pirmasis pradėjęs kurti biblioteką, su jaunimu ruošęs vaidinimus. [[1924]]–[[1926]] m. dirbo Barbora Povilaitytė, [[1927]]–[[1937]] m. Leonardas Naidzieka ir Julija Karinauskaitė, [[1938]]–[[1941]] m. Kuncas, Petras Makaravičius ir Leonas Paslavičius. Mokytojai dirbo su didele meile, mokyklą apsodino medeliais, gėlėmis, su kaimo jaunimu ruošė vaidinimus, mokė dainų, patys aktyviai dalyvavo vakarėliuose. [[Vasario 16]] d. visi mokiniai, dainuodami dainą „Augo girioj ąžuolėlis“, žygiuodavo iš mokyklos į bažnyčią. Ypač daug nuveikė mokytojas Petras Makaravičius, organizavęs kaimuose rinkliavas Šaulių namams statyti. [[1938]] m. jie buvo pastatyti ir išliko iki šių dienų. Čia buvo Nedzingės kultūros centras, kuris nuo 2016  m. rugsėjo 1 d. perkeltas į reorganizuotos mokyklos patalpas. 1941 m. [[birželio 14]] d. mokytojai Kuncas, P. Makaravičius ir L. Naidzieka, jau dirbantys kitoje mokykloje išvežti į [[Sibiras|Sibirą]].

Po karo [[1946]] m. Nedzingėje atidaryta progimnazija. Dirbo jauni, tik baigę gimnazijas mokytojai S. Čekanauskas, Z. Petrauskaitė, A, Glėbiūtė, A. Veselgaitė, A. Neciunskaitė. 1949–1953 m. dirbo mokytojai Stoniai, M. Volungevičiūtė, Celencevičius, S. Nargėla, garsėjęs savo dramos būreliu, Vanda Paltarackaitė, pirmoji pastebėjusi Antano Kalanavičiaus literatūrinius sugebėjimus, mokytojų kambarėlyje išsitarusi, kad „Nedzingė turės savo poetą“. [[1950]]  m. Nedzingės septynmetė mokykla reorganizuota į Varėnos rajono Nedzingės vidurinę mokyklą.

Kazys Sereičikas, mokiniams ir mokytojams aiškino kūno kultūros reikšmę žmogaus gyvenime. Jo treniruojami sportininkai ne kartą garsino Nedzingės vardą ne tik rajone, bet ir respublikoje. [[1959]]–[[1969]] m. rusų kalbą dėstė buvęs tremtinys V. Dunderis, kuris taip pat Nedzingėje pastatė ne vieną spektaklį, suorganizavo mokytojų ir kaimo jaunimo mišrų chorą, instrumentinį ansamblį, pats atlikdavo solo dainas pritardamas gitara. 1959 m. atėjus dirbti muzikos mokytojai Vandai Gudelionytei–Mockevičienei, mokiniai greitai pamėgo liaudies šokius. Ne kartą liaudies šokių kolektyvai buvo apdovanoti pagyrimo raštais. Mokytoja taip pat organizavo moksleivių ansamblius, keturis kartus dalyvavo televizijos „Dainų dainelė“ konkursuose, kuriuose jos mokiniai gavo pagyrimus už gerą dainavimą. Mokykloje pagal mokinių amžių veikė trys chorai. Vyresnių klasių mergaitės su mokytojomis ir kaimo moterimis du kartus pateko į Respublikinę dainų šventę. [[1984]] m. sukūrė vaikų folklorinį ansamblį „Piemenukai“. Ansamblis dalyvauja festivaliuose, dainų šventėse, koncertuoja savo mokykloje, aplinkiniuose kaimuose. Šiuo metu ansamblyje yra 18 dalyvių. Ansamblis priklauso Nedzingės laisvalaikio centrui. Mokytojų iniciatyva sename mokyklos pastate įkurtas muziejus. 2014 m. senas pastatas renovuotas, jame įsikūrė Nedzingės kaimo bendruomenės būstinė. Nuo 2016  m. Varėnos rajono savivaldybės Tarybos sprendimu mokykla reorganizuota į daugiafunkcį skyrių prie Perlojos daugiafunkcio centro, paliekant skyriuje ikimokyklinį, priešmokyklinį ir neformalųjį ugdymą. Ugdymas pagal bendrojo lavinimo programas šiuo metu nevykdomas.

* [[1947]] – 1973–1973 m. Jezukevičienė, S. Vaitiekūnas, M. Jurgulienė, J. Aleksonis, J. Šimokonis, Anelė Gliebienė,

* 1974 – 19901974–1990 m. Jonas Venclova;

* 2016  m. rugsėjo 1 d. mokykla reorganizuota į daugiafunkcį skyrių prie Perlojos daugiafunkcio centro.