Adolfas Ramanauskas-Vanagas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 84.55.15.30 (Aptarimas) darytas keitimas 5361766 Žyma: Anuliuoti |
|||
Eilutė 31:
== Biografija ==
[[1921]] m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą ir už santaupas nusipirko 6 ha žemės. Šeimoje, be Adolfo, buvo sesuo Aldona ir brolis Albinas. Tėvai buvo išprusę ir iš paskutiniųjų rėmė gerai besimokantį Adolfą. [[1936]] m. A. Ramanauskas baigė [[Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija|Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją]], vėliau – [
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. [[balandžio 25]] d. tapo partizanu. Iš pradžių vadovavo [[Nemunaičio apylinkė]]s partizanų būriui. 1945 m. vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, [[1946]] m. – Merkio rinktinės vadu. [[1947]] m. rudenį perėmė vadovavimą [[Dainavos apygarda]]i, o [[1948]] m. išrinktas [[Pietų Lietuvos sritis|Pietų Lietuvos partizanų srities]] vadu.
[[1949]] m. vasario mėn. [[Prisikėlimo apygarda|Prisikėlimo apygardos]] teritorijoje [[Minaičiai|Minaičių]] kaime tarp [[Radviliškis|Radviliškio]] ir [[Baisogala|Baisogalos]] dalyvavo [[Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas|visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime]], kuriame [[vasario 16]] d. buvo priimta [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija]]. Paskirtas [[LLKS]] tarybos prezidiumo pirmininko [[Jonas Žemaitis-Vytautas|Jono Žemaičio]]
[[Vaizdas:Lazdijai, Ramanausko-Vanago atminimo lenta.JPG|miniatiūra|160px|left|Atminimo lenta Lazdijuose]]
[[Vaizdas:Panevėžys, Ramanauskas-Vanagas.JPG|miniatiūra|160px|left|Atminimo lenta Panevėžyje]]
Eilutė 42:
[[1951]] m. iš tuo metu susirgusio Lietuvos vyriausiojo partizanų vado Jono Žemaičio, kaip jo pavaduotojas, perėmė LLKS Tarybos pirmininko ir Ginkluotųjų pajėgų vado pareigas.
Nuo [[1952]] m. pabaigos, nutrūkus ryšiams su vyriausiąja vadovybe, gyveno nelegaliai, slapstėsi su šeima, žmona Birute ir dukterimi Aukse. Šeima turėjo fiktyvius dokumentus ir apsistodavo pas patikimus žmones. Tuo metu parašė
Vienas iš nelegalios partizanų spaudos organizatorių, leidėjų ir redaktorių. Išleido keletą numerių laikraštėlio „Trečias skambutis“. 1945–1952 m. Dainavos apygardos laikraščio [[Laisvės varpas (Dainava)|„Laisvės varpas“]] leidėjas ir redaktorius. 1946–1947 m. redagavo ir [[Merkio rinktinė]]s partizanų štabo laikraštį „[[Mylėk Tėvynę]]“. {{šaltinis|{{ŽE|418}}}}
Eilutė 50:
1956 m. [[spalio 12]] d. su žmona Birute Mažeikaite buvo išduoti , suimti [[Kaunas|Kaune]] ir iš karto išvežti į LTSR KGB kameras.
1957 m. [[rugsėjo 24]]-25 d. Vilniuje posėdžiavęs LTSR [[Aukščiausiasis Teismas]] jam skyrė mirties bausmę. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų [[lapkričio 29]] d. [[Vilnius|Vilniuje]].
== Įvertinimas ==
|