Julijonas Steponavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
S
Nuo [[1939 m.]]  buvo [[klebonas]] [[Palūšė]]je, nuo [[1941 m.]] – [[Naujasis Daugėliškis|Naujajame Daugėliškyje]], nuo [[1946 m.]] – [[Adutiškis|Adutiškyje]]. Nuo [[1953 m.]] buvo verbuojamas [[KGB]], bet principingas kunigas atsisakė bendradarbiauti ir dalyvauti sovietinės [[propaganda|propagandos]] kampanijose. [[1955 m.]] gegužės 22 d. Julijonas Steponavičius [[popiežius|popiežiaus]] [[Pijus XII|Pijaus XII]] nominuotas tituliniu Antarado vyskupu ir Panevėžio vyskupo [[Kazimieras Paltarokas|Kazimiero Paltaroko]] augziliaru. Kadangi tuo metu Panevėžio vyskupas administravo ir Vilniaus vyskupiją, Julijonas Steponavičius netrukus persikėlė į Vilnių.
 
[[1957]] m. buvo paskirtas Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų apaštališkuoju administratoriumi su rezidencinio vyskupo teisėmis. Įgaliojimus pradėjo vykdyti [[1958]] m. [[sausio 3]] d., nuolat konfliktavo su sovietų valdžia. Atsisakęs paklusti LTSR partinių organizacijų reikalavimams uždrausti kunigams katekizuoti vaikus, rengti rekolekcijas, atlaidus, jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje (patarnauti šv. Mišiose, dalyvauti procesijose, chore), šventinti į kunigus tris įtariamus bendradarbiavimu su [[KGB]] seminarijos klierikus, taip pat už veiklesnių kunigų rėmimą. Nepaklusęs uždrausti jaunimui dalyvauti religinėje veikloje, [[1961 m.]]  sausio 18 dieną, Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. Rugienio reikalavimu vyskupas J. Steponavičius buvo nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas į [[Žagarė|Žagarę]].
 
Joniškio rajono Vykdomasis komitetas jam operatyviai buvo paruošęs [[Andrejus Ždanovas|A. Ždanovo]] g. 5 (dabar [[Petras Avižonis|P. Avižonio]] g. 5) trijų kambarių butą su paslėpta pasiklausymo aparatūra. Šalia, antrajame aukšte, gyveno tuometiniam saugumui dirbusi šeima, nuolat perdavinėjusi žinias. 34 m² komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name, be patogumų.