Marija Lastauskienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 27:
Skurdo užguita, netrukus išvažiavo uždarbiauti į [[Ryga|Rygą]], apie [[1907 m.]] persikėlė į [[Vilnius|Vilnių]]. Čia galėjo daugiau laiko skirti meninei kūrybai, praaugo dukterys, tačiau šeima iširo. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] išvakarėse abi seserys vėl sugrįžo į Paragius, slaugė tuberkulioze sergančią motiną ir prižiūrėjo varganą ūkį. Buvo vegetarė, gailėdavo gyvūnų, net iš silpnumo ar senatvės nebeatsistojantį arklį girdydavo iš dubens. Norėdama prasiblaškyti, pėsčia nueidavo į [[Žarėnai (Šiauliai)|Žarėnus-Latvelius]], kur už dvarininko Liutiko buvo ištekėjusi teta, tėvo sesuo. Bežingsniuojant tris dešimtis kilometrų pro [[Papilė|Papilę]], [[Kinkiai I|Kinkius]], per gūdžius miškus, jai kildavę kūrybinių sumanymų, vaizduotėje išryškėdavę būsimų herojų portretai, apsakymų bei romanų siužetų vingiai.
[[1918 m.]] palaidojo motiną, paskui – brolį Gustavą, [[1926 m.]] į Tryškių kapines išlydėjo seserį Sofiją ir liko slaugyti jau garbaus amžiaus sulaukusio tėvo. Gyvenimą dar aptemdė politiniai įvykiai. Tais pačiais [[1926 m.]] įvyko [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|valstybės perversmas]], atėjusi tautininkų valdžia įvykdė mirties nuosprendį [[Keturi komunarai|keturiems Lietuvos komunistų partijos veikėjams]]. Mirties bausme buvo nuteistas ir M. Lastauskienės žentas, dukters Onos vyras [[Pijus Glovackas]]. M. Lastauskienės prašomas, prezidentas [[Antanas Smetona]] jam mirties bausmę pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. Žentui malonės prašė ir buvęs sutuoktinis V. Lastauskas, tačiau jo prašymas buvo atmestas; protestuodamas V. Lastauskas emigravo į
Paragiuose ji parašė bene stambiausius savo kūrinius – romanus „Šviesuliai ir šešėliai“ bei „Šiaurės sostinėje“, pagrįstus Peterburgo prisiminimais. Klausydamasi tėvo pasakojimų, apie [[1930 m.]] parašė paskutinį savo romaną „Praeities šmėklos“. Nepaisant senyvo amžiaus, Marija Lastauskienė noriai dalyvaudavo Telšių literatų susiėjimuose, važiuodavo į jaunesnių kūrėjų rengiamus literatūrinius vakarus. Ir to meto nuotraukose ji vis juodais rūbais, kuriuos vilkėjo nuo motinos mirties iki pati išeidama iš šio pasaulio. Paskutinį dešimtmetį rašytoja gyveno Kaune, ten mirė ir palaidota.
| |||