Valsčius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S Lietuviškos kabutės |
||
Eilutė 19:
=== Lietuvos Respublika ===
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe valsčių ribos buvo koreguojamos, kad sutaptų su [[katalikai|katalikų]] religinių bendruomenių – [[parapija|parapijų]] - ribomis. Kelis šimtus metų toje pačioje teritorijoje gyvenę, to paties vienijančio dvasinio centro, parapijos bažnyčios sutelkti žmonės sukūrė mikrokultūrą, pasireiškusią savita šnekta, tradicine kultūra. Kaimo žmonės save tapatino su parapija ir valsčiumi - pagrindiniais žmogaus kilmės vietos orientyrais. Valsčių, kaip administracinių teritorinių darinių vaidmenį stiprino iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] vykusios valsčiaus ūkininkų sueigos, kuriose buvo renkamas [[viršaitis]], valsčiaus valdyba ir valsčiaus [[teismas]]. Valsčiai buvo ekonominio ir kultūrinio gyvenimo
[[1919]] m. [[spalio 10]] d. pirmasis Lietuvos savivaldybių įstatymas paskelbė, kad valstybė sudaryta iš valsčių, apskričių ir miestų savivaldybių. Miesteliai su daugiau kaip 3000 gyventojų galėjo tvarkytis valsčių teisėmis, o miestai su daugiau kaip 10 tūkst. – apskričių teisėmis. Valsčių sudarė keliolika seniūnijų. 1919–[[1940]] m. Lietuvoje buvo 530 valsčių. [[1929]] m. [[rugsėjo 7]] d. priimtas antrasis Savivaldybių įstatymas savivaldos pagrindu įteisino nebe valsčių, o kaimo, gyvenvietės, apylinkės seniūniją. [[1932]] m. Lietuvoje buvo 259 valsčiai <ref>{{LTE|XII}}</ref>, [[1933]] m. – 249.
| |||