Stačiatikybė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Rašybos klaidų taisymas. |
|||
Eilutė 5:
Istoriškai ortodoksų krikščionybė susiformavo Romos Imperijos rytuose (Palestinoje, Antiochijoje, Graikijoje) iš [[Jėzus Kristus|Jėzaus Kristaus]] ir apaštalų mokymo, iki [[schizma|didžiosios schizmos]] sudarė vieną Bažnyčią kartu su dabartiniais [[katalikybė|katalikais]].
Krikščionių ortodoksų tikėjimas turi du šaltinius – [[Biblija|Šventąjį Raštą]] (50 Senojo Testamento ir 27 Naujojo Testamento
Ortodoksų Bažnyčia – tai vietinių, autokefalinių bažnyčių bendruomenė, kurias į vieną vienija [[eucharistinis bendravimas]].
Eilutė 214:
Kalendoriaus ir laiko skaičiavime krikščionių ortodoksų Bažnyčia remiasi apaštalų laikais vyravusia tradicija.
Dauguma autokefalinių bažnyčių atmeta katalikų popiežiaus [[Grigalius XIII|Grigaliaus XIII-ojo]] inicijuotą [[Grigaliaus kalendorius|kalendoriaus]] reformą ir tebenaudoja [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]. Dėl to stačiatikių religinių švenčių datos pasaulietiniame kalendoriuje nėra pastovios. Stačiatikiai [[Kalėdos|Kalėdas]] švenčia [[sausio 7]] d., o ne [[gruodžio 25]] d. (iki [[1900]] m. tai buvo [[sausio 6]] d., o po [[2100]] m. bus [[sausio 8]] d.). Dėl [[Velykos|Velykų]] datos skaičiavimo metodikos katalikų ir stačiatikių Velykų data kartais sutampa, kartais skiriasi visu mėnesiu (stačiatikių Velykos gali būti balandį arba gegužę, tačiau niekada nebūna kovą).
Laikas skaičiuojamas pagal Biblijos tradiciją, aptinkamą jau pirmame Pradžios knygos skyriuje – dienos pradžia laikomas vakaras. Kasdienių patarnavimų ciklas prasideda vakare, po Valandų skaitymo vyksta vakarinės pamaldos, o baigiasi ciklas Dieviškosios Liturgijos šventimu, prasidedančiu kitą rytą, iki pietų.
| |||