Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 11:
|type= Aktyvusis rezervas
|role= Rengti karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai
|size= ~
|command_structure= [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos]]
|garrison= Viršuliškių g. 36, [[Vilnius]]
Eilutė 53:
}}
'''Krašto apsaugos savanorių pajėgos''' ('''KASP'''), anksčiau '''Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba''' ('''SKAT''') – [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų]] dalis, kurias sudaro [[Savanoris (Lietuvos kariuomenė)|kariai savanoriai]], taip pat į pajėgas skiriami profesinės karo tarnybos kariai. KASP padaliniai dislokuoti daugumoje [[Lietuvos savivaldybės|Lietuvos savivaldybių]], juose tarnauja apie
Pajėgos oficialiai įkurtos 1991 metų sausio 17 dieną. Nuo 2003 metų KASP įeina į [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgų]] sudėtį.
Atsižvelgiant į
Į tarnybą savanorių pajėgose, vadovaujantis savanoriškumo principais, atrenkami pagrindinį išsilavinimą (pageidautinas - vidurinis) turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes tinkami kario savanorio tarnybai.
Lietuvos savanorių pajėgos bendradarbiauja ryšius su analogiškomis [[Latvija|Latvijos]], [[Estija|Estijos]], [[Švedija|Švedijos]], [[Danija|Danijos]], [[Norvegija|Norvegijos]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]], [[JAV]] struktūromis, kariai vyksta į užsienio šalis mokytis, stažuotis, tobulinti karinius įgūdžius, dalyvauja bendrose pratybose, o kitų valstybių kariai savanoriai atvažiuoja į Lietuvą.▼
Kariais savanoriais į Krašto apsaugos savanorių pajėgas gali būti priimami [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus.
Kario savanorio tarnyba prasideda kariui pasirašiui sutartį, po kurios jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės Bazinį kario savanorio įgūdžių kursą (BKSĮK). Baigęs šį kursą ir prisiekęs Lietuvos Respublikai karys savanoris paskiriamas į [[Kuopa|kuopą]] ir su savo vienetu yra rengiamas individualioms, specialisto bei kolektyvinėms užduotims.
Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su kario savanorio civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.
Kariams savanoriams finansiškai kompensuojamas tarnybos laikas (t. y. už dienas, praleistas mokymuose, mokamas [[atlyginimas]], prilygstantis atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kario atlyginimui), apmokamos išlaidos susijusios su tarnybos atlikimu, suteikiamos socialinės garantijos.
Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų. Karių savanorių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius nuo darbo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių.
Kariui savanoriui pajėgose ištarnavusiam 3 metus yra užskaitoma nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba (NPPKT).
▲Lietuvos savanorių pajėgos bendradarbiauja
KASP glaudžiai bendradarbiauja su [[Lietuvos šaulių sąjunga]], Lietuvos bendruomenėmis ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis.
Pirmąsyk sąvoka ''„savanoris“'' pradėta vartoti apibūdinant karius, kurie 1918 m. savanoriškai įstojo į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. Po [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Lietuvos nepriklausomybės kovų]] buvo sukurta [[teritoriniai dragūnai|teritorinių dragūnų]] tarnyba, kuri veikė vadovaudamasi panašiais kario tarnybos organizavimo principais, kaip dabar KASP.
| |||