Augustinas Voldemaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 120 pridėta baitų ,  prieš 2 metus
+info apie pasikėsinimą; vikifikuota
(+info apie pasikėsinimą; vikifikuota)
}}
 
'''Augustinas Voldemaras''' ({{ru|Аугусти́нас Вольдема́рас}}; [[1883]]  m. [[balandžio 16]] d. [[Dysna (kaimas)|Dysnoje]], [[Tverečiaus valsčius]]  – [[1942]]  m. [[gruodžio 16]] d. [[Maskva|Maskvoje]], [[Rusija]])  – tarpukario [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas, istorikas, pirmosios Vyriausybės vadovas.{{šaltinis|{{VLE|XXV|405||Voldemaras Augustinas}}}} Jo šalininkai save vadino [[voldemarininkai|voldemarininkais]].
 
== Biografija ==
Gimė neturtingų valstiečių šeimoje. Prosenelis buvo prancūzų kilmės [[Varšuva|Varšuvos]] bajoras, per [[Napoleono karai|Napoleono žygį]] likęs [[Švenčionių apskritis|Švenčionių apskrityje]] ir vedęs lietuvaitę.
 
Baigė [[Tverečius|Tverečiaus]] liaudies, [[1899]]  m. [[Švenčionys|Švenčionių]] miesto triklasę mokyklą. Dirbo [[Daugėliškio valsčius|Daugėliškio valsčiaus]] raštinėje.
 
=== Rusijoje ===
[[1900]]  m. išvyko pas [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] gyvenantį brolį. Kalbantį lietuviškai Augustiną taisyklingai rašyti gimtąja kalba išmokė [[Kazimieras Būga]], o egzaminams į gimnaziją rengti [[1901]]  m. buvo pasamdytas būsimasis Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]], su kuriuo vėliau susidraugavo, o dar vėliau tapo ir jo politiniu priešininku.
 
[[1904]]  m. aukso medaliu baigė Peterburgo gimnaziją. [[1909]]  m. baigė [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Istorijos ir filologijos fakultetą. [[1910]]  m. už magistro darbą apie [[Senovės Roma|Romos]] imperatoriaus [[Adrianas|Adriano]] agrarinius įstatymus pelnė aukso medalį. [[1911]]  m. Peterburgo universitetas jam suteikė docento laipsnį. [[1914]]–[[1915]]  m. stažavo [[Italija|Italijoje]] ir [[Švedija|Švedijoje]]. [[1916]]–[[1917]]  m. [[Permė]]s universiteto ekstraordinarinis profesorius.
 
1916  m. įstojo į [[Tautos pažangos partija|Tautos pažangos partiją]] ir kaip jos delegacijos vadovas dalyvavo 1917  m. birželio mėn. vykusiame [[Rusijos lietuvių seimas Petrograde|Rusijos lietuvių seime]]. 1917  m. rugsėjo mėn. dalyvavo Rusijos tautų kongrese [[Kijevas|Kijeve]]. Buvo vienas pagrindinių visiško atsiskyrimo nuo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] propaguotojų. [[1918]]  m. atstovavo [[Ukraina|Ukrainos]] delegacijai [[Brest-Litovsko taika|Brest-Litovsko taikos]] derybose tarp Sovietų Rusijos ir Vokietijos.
 
=== Lietuvoje ===
[[Vaizdas:Council of Lithuania (1918).jpg|thumb|240px|A. Voldemaras (pirmas iš dešinės) 1918  m.]]
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 102-05364, Berlin, Augustin Woldemaras mit Gattin.jpg|thumb|240px|1928  m. sausio 1 d. vizitas į Vokietiją. A. Voldemaras su žmona Berlyno stotyje]]
1918  m. kovo mėn. grįžo į Lietuvą, liepos mėn. buvo kooptuotas į Valstybės Tarybą. 1918  m. [[lapkričio 11]] d.  – [[gruodžio 26]] d. vadovavo [[Sąrašas:Lietuvos ministrų kabinetai (1918–1940)#Augustino Voldemaro vyriausybė|I Ministrų kabinetui]], kartu buvo Užsienio reikalų ministras ir kurį laiką  – Krašto apsaugos ministras. 1918  m. [[lapkričio 23]] d. pasirašė pirmąjį įsakymą dėl [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] kūrimo.
 
II [[Mykolas Sleževičius|Mykolo Sleževičiaus]] (1918  m. gruodžio 26 d.  – [[1919]]  m. [[kovo 12]] d.), III [[Pranas Dovydaitis|Prano Dovydaičio]] (1919  m. kovo 12 d.  – 1919  m. [[balandžio 12]] d.), IV Mykolo Sleževičiaus (1919  m. balandžio 12 d.  – 1919  m. [[spalio 7]] d.), V [[Ernestas Galvanauskas|Ernesto Galvanausko]] (1919  m. spalio 7 d.  – [[1920]]  m. [[birželio 19]] d.) Ministrų kabinetuose buvo Užsienio reikalų ministras. 1919–1920  m. [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] buvo Lietuvos delegacijos vadovas.
 
1920–[[1922]]  m. dėstė [[Aukštieji kursai|Aukštuosiuose kursuose]]. 1922–[[1926]]  m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] profesorius. [[1923]]  m. už politinį straipsnį mėnesį kalėjo [[Varniai|Varnių]] [[Varnių koncentracijos stovykla|darbo stovykloje]].
 
[[1924]]  m. įkūrė [[LTS|Lietuvių tautininkų sąjungą]]. 1926  m. išrinktas [[Trečiasis Seimas|III Seimo]] atstovu nuo Lietuvių tautininkų sąjungos (kartu su [[Antanas Smetona|Antanu Smetona]] ir [[Vladas Mironas|Vladu Mironu]]). 1926  m. vienas [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|valstybinio perversmo]] organizatorių.
 
1926  m. [[gruodžio 17]] d.  – [[1929]]  m. [[rugsėjo 23]] d. vadovavo XIV Ministrų kabinetui, kartu buvo Užsienio reikalų ministras, nuo [[1928]]  m. [[lapkričio 22]] d. laikinai ėjo Krašto apsaugos ministro pareigas. Jo veikla šiuo laikotarpiu vertinama prieštaringai. 1929 m. [[gegužės 6]] d. į A. Voldemarą, tuometinį premjerą, buvo pasikėsinta, nušautas jį pridengęs adjutantas [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]].<ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66106 Lietuvos aidas, 1929-05-07, Nr. 102 (586)]</ref>
 
=== Pasikėsinimas ===
Pasižymėjo arogancija ir valdingumu. Įsitraukė į radikalios sukarintos organizacijos [[Geležinis Vilkas (organizacija)|„Geležinis vilkas“]] organizavimą. 1929 m. rugsėjo 23 d. A. Smetonos nušalintas nuo ministro pirmininko bei užsienio reikalų ministro pareigų. [[1930]] m. liepos mėn. internuotas [[Plateliai (miestelis)|Plateliuose]]. Vėliau policijos prižiūrimas gyveno [[Zarasai|Zarasuose]]. Pogrindyje rengė valstybinį perversmą.
 
1929 m. [[gegužės 6]] d. į A. Voldemarą, tuometinį premjerą, buvo pasikėsinta, nušautas jį pridengęs adjutantas [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]], sužalota A. Voldemaro žmona M. Delahay-Voldemarienė. Pasikėsinimas įvyko 20:20 Kaune, miesto sode, pro kurį premjeras su žmona, sūnėnu ir palyda ėjo į [[Aleksandras Glazunovas|Aleksandro Glazunovo]] koncertą teatre. Užpuolikai į premjerą ir jo palydą iš nugaros paleido septynis ar daugiau šūvių, vėliau pasikėsinimo vietoje rastos dvi nesprogusios nedidelės granatos. P. Gudynas žuvo nuo šūvio į pakaušį, viena kulka pervėrė M. Delahay-Voldemarienę ties širdimi, trys kulkos sužeidė A. Voldemaro sūnėną (viena sunkiai į pilvą, dvi lengvai į kojas), kapitonui Virbickui peršautas dešinysis plautis. Po pasikėsinimo prie teatro atvyko [[Jadvyga Tūbelienė]], Užsienio reikalų generalinis sekretorius [[Dovas Zaunius (1892)|Dovas Zaunius]] ir Lietuvos atstovas [[Berlynas|Berlyne]] [[Vaclovas Sidzikauskas]]. Atvykę nugabeno sužeistuosius į teatro Respublikos Prezidento ložę, kur sužeistiesiems suteikta pirmoji pagalba.<ref>{{cite news|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66106|journal=Lietuvos aidas|date=1929-05-07|issue=102 (586)}</ref>
[[1934]] m. [[birželio 7]]-8 d. nepavykusio karinio pučo dalyvis, nuteistas 12 metų sunkiųjų darbų kalėjimo, buvo laikomas Utenos arešto namuose. [[1938]] m. vasario 16 d. paleistas iš kalėjimo su sąlyga, kad išvyks į užsienį. Išvyko į [[Prancūzija|Prancūziją]], bet [[1939]] m. [[rugpjūčio 27]] d. nusprendė grįžti į Lietuvą. Tik kirtęs Lietuvos sieną buvo sulaikytas ir apgyvendintas Zarasų mieste bei prižiūrimas policijos. [[1940]] m. sausio mėn. vėl ištremtas į užsienį.
 
=== Opozicijoje ===
 
Pasižymėjo arogancija ir valdingumu. Įsitraukė į radikalios sukarintos organizacijos [[Geležinis Vilkas (organizacija)|„Geležinis vilkas“]] organizavimą. 1929  m. rugsėjo 23 d. A. Smetonos nušalintas nuo ministro pirmininko bei užsienio reikalų ministro pareigų. [[1930]]  m. liepos mėn. internuotas [[Plateliai (miestelis)|Plateliuose]]. Vėliau policijos prižiūrimas gyveno [[Zarasai|Zarasuose]]. Pogrindyje rengė valstybinį perversmą.
 
[[1934]]  m. [[birželio 7]]-8 d. nepavykusio karinio pučo dalyvis, nuteistas 12 metų sunkiųjų darbų kalėjimo, buvo laikomas Utenos arešto namuose. [[1938]]  m. vasario 16 d. paleistas iš kalėjimo su sąlyga, kad išvyks į užsienį. Išvyko į [[Prancūzija|Prancūziją]], bet [[1939]]  m. [[rugpjūčio 27]] d. nusprendė grįžti į Lietuvą. Tik kirtęs Lietuvos sieną buvo sulaikytas ir apgyvendintas Zarasų mieste bei prižiūrimas policijos. [[1940]]  m. sausio mėn. vėl ištremtas į užsienį.
 
=== Sovietinė okupacija ===
1940  m. [[birželio 19]] d. naktiniu traukiniu iš [[Berlynas|Berlyno]] su žmona Matilda grįžo į Lietuvą ir Virbalio geležinkelio stotyje komunistinės valdžios buvo suimtas, [[birželio 22]] d. išsiųstas į [[Maskva|Maskvą]], kur netrukus išsiųsta ir jo žmona. [[NKVD]] kalėjime Maskvoje buvo kalinamas iki [[liepos 23]] d. Tą pačią dieną A. Voldemaras su žmona ištremti į [[Šiaurės Osetija|Šiaurės Osetiją]], [[Vladikaukazas|Ordžonikidzės]] miestą. Čia jam sovietinė valdžia sudarė išimtines sąlygas: miesto centre suteikė trijų kambarių butą, apstatytą naujais baldais, paskirta namų darbininkė, kas mėnesį buvo mokama 2000 rublių.<ref>Rokas Subačius. [[Dramatiškos biografijos]]: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… - – Vilnius: Mintis, 2005. - – 30-45 psl. - – ISBN 5-417-00887-7</ref>
 
[[1941]]  m., naktį iš [[birželio 26]] į 27 d., Voldemarai buvo suimti, tardomi. A. Voldemaras buvo verčiamas prisipažinti, kad yra Vokietijos žvalgybos agentas. 1941  m. lapkričio mėn. jo tardymas buvo baigtas, byla perduota [[Ypatingasis pasitarimas prie TSRS NKVD|NKVD Ypatingajam pasitarimui]]. A. Voldemaras laukė nuosprendžio Ordžonikidzės kalėjime, tačiau frontui artėjant prie [[Šiaurės Kaukazas|Šiaurės Kaukazo]], [[1942]]  m. rugpjūčio mėn. jis pervežtas į Maskvos [[Butyrkų kalėjimas|Butyrkų kalėjimą]]. 1942  m. gruodžio 16 d. A. Voldemaras išsekęs mirė Butyrkų kalėjimo ligoninėje. Žmona Matilda mirė 1942  m. rugpjūčio 25 d. Kislovodsko kalėjime.
 
== Kūryba ==
== Apdovanojimai ==
 
* LDK Gedimino I laipsnio ordinas (1928 02 15)
 
* Vyčio Kryžiaus II rūšies I laipsnio ordinas (1928 11 23)
 
* Rusijos imperijos Šv. Stanislovo III laipsnio ordinas (1917 01 01)
 
== Atminimo įamžinimas ==
[[Vaizdas:Augustinas Voldemaras house.jpg|miniatiūra|dešinėje|Augustino Voldemaro namas [[Dysna (kaimas)|Dysnos]] kaime]]
* Dysnos kaime pastatytas paminklinis akmuo.
* [[2005]]  m. [[Vytėnai (Kaunas)|Vytėnuose]] jo vardu pavadinta nauja gatvė. <ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=VOLDEMARAS%20AUGUSTINAS</ref>
* [[2012]]  m. [[gruodžio 14]] d. [[Petrašiūnų kapinės]]e Kaune atidengtas [[kenotafas]] <ref>http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/petrasiunu-kapinese-kaune-atidengtas-kenofatas-valstybes-vadovui-augustinui-voldemarui-56-288518 Petrašiūnų kapinėse Kaune atidengtas kenotafas valstybės vadovui Augustinui Voldemarui (15min.lt)</ref>
 
== Šaltiniai ==