Glosatoriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Glosatoriai''' (viduramžių {{La|glos(s)ator}}, iš ''glos(s)are'' - – glosuoti, pažymėti glosa) - – [[pasaulietinė teisė|pasaulietinės]] teisės [[teisės mokykla|mokykla]]. Jos susikūrimą sąlygojo romėnų teisės atgimimimas, XI a. atradus [[pandektos|digestų]] tekstus (''[[Florentina]]''). Susiformavusi XII-XIIIXII–XIII a. I pusėje [[Bolonija|Bolonijoje]] ([[Italija]]).

Teisėtyrininkai komentuodami [[romėnų teisė|romėnų]] Civilinės teisės sąvadą (''[[Corpus Iuris Civilis]]''), tekstuose įrašydavo pastabas, paaiškinimus (glosas, ''glossae'') dėl sąvokų, paralelinių tekstų vietų. Pastabos buvo užrašomos teksto pakraščiuose (marginalinė glosa) arba tarp eilučių (interlinearinė glosa). Vėliau teisėtyrininkai aprašydavo atskiras teisines problemas (''summae'') ir spręsdavo atskirų nagrinėjamų tekstų ištraukų prieštaravimus (''distinctiones''). Glosatoriai sistemiškai netyrė viso atskiro teisės akto turinio - – tą vėliau pradėjo tik postglosatoriai ([[komentatoriai]] arba konsiliatoriai).

Glosatoriais - – teisės komentatoriais - – gali būti vadinami ir [[kanonistai]], Viduarmžių kanonų teisės specialistai, kadangi jie (pvz., [[dekretistai]]) analogiškais metodais tyrė, komentavo bažnytinės teisės aktus, pvz., Graciano dekretą (''[[Decretum Gratiani]]'') arba popiežiškąsias dekretalijas ([[dekretalistai]]).