|
telKodas = +49
}}
''Apie Vokietijosrusijos Federacinės Respublikos istoriją skaitykite straipsnį [[Vakarų Vokietija]]''
'''Vokietija''' ({{de|Deutschland}}), oficialiai – '''Vokietijos Federacinė Respublika''', '''VFR''' ({{De|Bundesrepublik Deutschland}}, ''BRD'') – federacinė parlamentinė respublika [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]]. Vokietija susideda iš 16 federacinių vienetų ([[Vokietijos žemės|žemių]]). Sostinė ir didžiausias miestas - [[Berlynas]]. Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių [[Europa|Europos]] šalis (~81,5 mln. gyv.).
Seniausia gyvenvietė dabartinės Vokietijos teritorijoje buvo įkurta prieš 700 000 m. Yra spėjama, kad nuolatiniai gyventojai atsirado prieš 500 000 metų. [[Neolitas|Neolito]] metu susikūrė pirmosios gyvenvietės. Gyventojai vertėsi žemės ūkiu ir gyvulininkyste. Iš šio laikotarpio išliko keletas svarbių kultūrinių radinių, tokių kaip [[Nebros dangaus diskas]] ({{de|Himmelsscheibe von Nebra}}) rastas dabartiniame [[Saksonija-Anhaltas|Saksonijoje-Anhalte]]<ref>Johannes Koch: ''Bedenkenswertes zur Himmelsscheibe von Nebra''. Koenen-Dresp, Glons 2007, S. 9; Anmerkung ''Sch05'': Wolfgang Schlosser: ''Korrespondenz vom 12. Mai 2005.</ref>. Nuo [[58 m. pr. m. e.]] iki maždaug [[455]] m. teritorijos kairiau [[Reinas|Reino]] ir piečiau nuo [[Dunojus|Dunojaus]] priklausė [[Romos imperija]]i, taip pat maždaug nuo [[80]] iki [[260]] m. dalis [[Hesenas|Heseno]] (Wetterau) ir šiandieninis [[Badenas-Viurtembergas]], į pietus nuo [[Limas|Limo]]. Pirmąją visos [[Germanai|Germanijos]] istoriją parašė romėnų istorikas [[Tacitas]], [[98]] m.
Po kruvinų prijungimų ir prievartinio [[saksai|saksų]] krikšto, [[Frankų imperija]] išsiplėtė iki Šiaurės jūros ir šiandieninės [[Austrija|Austrijos]]. Frankų galios pavyzdžiu tapo [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] karūnacija imperatoriumi [[Roma|Romoje]]. Bet jo imperijos vienybė truko neilgai. Ginčai tarp jo palikuonių privedėdė prie [[Verdeno sutartis|Verdeno sutarties]] ([[843]] m.). Vokietijos vardu buvo vadinama ne valstybė, bet daugybė savarankiškų kunigaikštysčių ar karalysčių Europos centre.
=== Šventoji Romoslietuvos Imperija ===
[[Vaizdas:Wappen röm.kaiser.JPG|miniatiūra|right|170px|Šventosios Romos imperijos imperatoriaus herbas (Habsburgų), [[1605]] m.]]
{{main|Šventoji Romos Imperija}}
[[Vaizdas:Wernerprokla.jpg|miniatiūra|kairėje|250px|[[Vokietijos imperija|Vokiečių imperatoriškojo reicho]] paskelbimas [[Versalio rūmai|Versalio rūmuose]] (idealizuotas Antono von Wernerio paveikslas)]]
Šiuolaikinės Vokietijos ištakos siekia [[XIX amžius|XIX a.]] II pusę, kai [[Prūsija|Prūsijos]] politiko [[Oto fon Bismarkas|Ot]][[Vaizdas:Deutschland1871-1991.png|thumb|250px|Vokietijos teritoriniai pasiketimai [[1919]]-[[1945]] m.]] ▼
Šiuolaikinės Vokietijos ištakos siekia [[XIX amžius|XIX a.]] II pusę, kai [[Prūsija|Prūsijos]] politiko [[Oto fon Bismarkas|Oto fon Bismarko]] pastangomis [[Vokietijos suvienijimas|1871 m. suvienijus vokiškas žemes]], buvo įkurta [[Prūsijos karalystė]]s dominuojama [[Vokietijos imperija]]. Nuo pat susivienijimo [[1871]] metais Vokietijos imperija kūrė savo karo pramonę ir armiją, kurios turėjo užtikrinti jai lengvas pergales puolant ar ginantis. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] Vokietija tapo viena stipriausių Europos valstybių, bet [[Trilypė sąjunga]], kuriai priklausė Vokietijos imperija, karą pralaimėjo prieš stipresnę [[Antantė|Antantę]]. Pralaimėjusi karą, pagal [[Versalio taikos sutartis|Versalio sutartį]] [[Vokietijos imperija]] buvo pripažinta atsakinga už karo sukėlimą, todėl turėjo mokėti reparacijas.
Periodas nuo [[1919]] m. iki [[1933]] m. Vokietijos istorijoje dažnai vadinamas [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]] periodu. Respublikai buvo suteiktas šis pavadinimas pagal [[Veimaras|Veimaro]] miestą, kuriame po [[Vokietijos imperija|Vokietijos Imperijos]] panaikinimo ir pralaimėjimo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]] buvo priimta [[1919 m. Vokietijos Konstitucija|naujoji konstitucija]]. Bet [[1933]] m. po [[NSDAP|Nacionalsocialistų partijos]] ir [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]] iškilimo į valdžią, buvo sugriauta [[demokratija|demokratinė sistema]]. Tai ir lėmė Veimaro Respublikos žlugimą.
▲[[Vaizdas:Deutschland1871-1991.png|thumb|250px|Vokietijos teritoriniai pasiketimai [[1919]]-[[1945]] m.]]
[[Trečiasis Reichas]] buvo [[1933]]–[[1945]] m. egzistavusios hitlerinės Vokietijos neoficialus pavadinimas. [[Lenkija]]i nesutikus patenkinti A. Hitlerio ultimatumo, [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. [[vermachtas]] įžengė į Lenkijos teritoriją. Neilgai trukus – 1939 m. [[rugsėjo 3]] d. karą Vokietijai paskelbė [[Jungtinė Karalystė]] bei [[Prancūzija]]. Taip prasidėjo [[Antrasis pasaulinis karas]]. 1945 m. [[gegužės 8]] d. pralaiminčios Vokietijos kariniai vadai pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą.
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]] Vokietija, buvo padalinta į keturias okupacines zonas. [[1949]] m. buvo sukurtos dvi Vokietijos. [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]] sudarė Jungtinės Karalystės, [[JAV]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] okupacinės zonos, o [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietiją]] – [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] okupacinė zona. [[Vakarų Vokietija]] per pirmojo bundeskanclerio [[Konradas Adenaueris|Konrado Adenauerio]] valdymo laikotarpį ([[1949]]–[[1963]] m.) iš esmės tapo nepriklausoma ir ekonomiškai stipria valstybe, kuriai [[1954]] m. buvo leista įstoti į [[NATO]], o [[1956]] m. atkurti savo kariuomenę, dalyvauti Vakarų Europos ekonomikos integraciniuose procesuose. [[Rytų Vokietija]] buvo satelitinė SSRS valstybė, nuo [[1955]] m. priklausiusi vadinamajai [[Varšuvos paktas|Varšuvos pakto organizacijai]]. [[1961]] m. [[rugpjūčio 13]] d. buvo pastatyta [[Berlyno siena]], kuri buvo nugriauta [[1989]] m. [[lapkričio 9]] d. Vokietija su dabartinėmis sienomis buvo suvienyta [[1990]] m. [[spalio 3]] d., [[Europa|Europoje]] žlugus komunizmo sistemai.
=== Dabartinė Vokietijarusija ===
[[1991]] m. birželio 20 d. buvo nuspręsta perkelti parlamentą ir vyriausybę iš tuometinės sostinės [[Bona|Bonos]] į [[Berlynas|Berlyną]]. Visgi Bona neprarado visiškai sostinės statuso, joje liko daug ministerijų atstovybių ir miestas vis tiek dar atlieka kai kurias sostinės funkcijas. Naująją parlamento būstinę nuspręsta išrinkti [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago pastatąpasta]],<nowiki/>valdančiosios kuriskoalicijos buvotvarkymasis išsu pagrindųšiomis modernizuotas.krizėmis Pirmasisyra vyriausybėsvertinamas posėdisgana jame įvykokritiškai. [[19992015]] m. balandžiolapkričio 19mėnesį d.rengtoje Nuoapklausoje [[1999]]57 m.% valstybėapklaustųjų yranepatenkinamai vertino vyriausybės darbą<ref>[[euras|euro]http://de.statista.com/statistik/daten/studie/2953/umfrage/zufriedenheit-mit-der-arbeit-der-bundesregierung/ ''Wie zufrieden sind Sie mit der Arbeit der Bundesregierung?''], zonosStatista-Befragung, narėabgerufen am 30. November 2015.</ref>.
[[Vaizdas:Polizei fängt Flüchtlinge ab.jpg|miniatiūra|right|200px|Policijos kontrolė [[Miunchenas|Miunchene]] [[2015]] m. rugsėjo mėnesį.]]
Pirmą kartą, po [[2PK|Antrojo Pasaulinio karo]], Vokietija į ginkluotą konfliktą, įsikišo [[1999]] m. Tai buvo [[Kosovo karas]]. Tai pažymėjo užsienio politikos kaitą šalyje. Po [[Rugsėjo 11 d. teroristiniai išpuoliai|Rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių]] Vokietijos kancleris [[Gerhardas Šrioderis]] užtikrino [[JAV]] "visišką paramą"<ref>Günther Heydemann: ''Zwischen Konsens, Krise und Konflikt. Der 11. September 2001 und seine Auswirkungen auf die deutsch-amerikanischen Beziehungen.'' In: Klaus Hildebrand, Udo Wengst, Andreas Wirsching (Hrsg.): ''Geschichtswissenschaft und Zeiterkenntnis. Von der Aufklärung bis zur Gegenwart. Festschrift für Horst Möller.'' Oldenbourg, München 2008, S. 437–452, hier [http://books.google.de/books?id=wzPjVY0VqRoC&pg=PA439 S. 439]. Abgerufen am 7. Januar 2013.</ref>. Vokietija palaikė JAV operacijoje [[Tvirta taika]] ir [[Afganistano karas (nuo 2001)|Afganistano kare]], bet neįsitraukė į [[Irako karas|Irako karą]] 2003 m.
[[Euro zonos skolų krizė]], [[2013]] m. įsiplieskęs [[Tarptautinis šnipinėjimo skandalas]], [[Karas prieš terorą]] ir nuo 2015 m. įsiplieskusi [[Pabėgėlių krizė Europoje]] yra pagrindinės Vokietijos vidaus ir užsienio politikos temos pastaraisiais metais. Dabartinės valdančiosios koalicijos tvarkymasis su šiomis krizėmis yra vertinamas gana kritiškai. [[2015]] m. lapkričio mėnesį rengtoje apklausoje 57 % apklaustųjų nepatenkinamai vertino vyriausybės darbą<ref>[http://de.statista.com/statistik/daten/studie/2953/umfrage/zufriedenheit-mit-der-arbeit-der-bundesregierung/ ''Wie zufrieden sind Sie mit der Arbeit der Bundesregierung?''], Statista-Befragung, abgerufen am 30. November 2015.</ref>.
[[2015]] m. Vokietijoje buvo užregistruota apie 1,1 mln. pabėgėlių. Prieš tai buvo spėjama, kad į šalį atvyks 450 tūkst, o po to 800 tūkst. pabėgėlių, bet prognozės nebuvo tikslios. Yra spėjama, kad dar apie 250 tūkst. pabėgėlių šalyje yra neregistruoti. Dideli pabėgėlių skaičiai, kurie daugiausiai atvyko iš [[Artimieji Rytai|Artimųjų Rytų]] ir [[Afrika|Afrikos]], bei skirtingi krizės sprendimo būdai didina įtampą tarp [[ES]] šalių<ref>Lea Kosch: [http://www.huffingtonpost.de/2016/01/02/neue-zahl-fuer-2015-knapp-ueber-eine-million-fluechtlinge-sind-in-deutschland-registriert_n_8904488.html ''Neue Zahl für 2015: Knapp über eine Million Flüchtlinge sind in Deutschland registriert''], The Huffington Post vom 2. Januar 2016.</ref>.
== Politinėas sistemaesu tomas ==
{{main|Vokietijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Kanzler21a.jpg|miniatiūra|right|220px|Federalinio Kanclerio kanceliarija Berlyne]]
Vokietija yra [[federacija|federacinė]] parlamentinė [[demokratija|demokratinė]] respublika. [[Vokietijos Konstitucija|Dabartinė Vokietijos Konstitucija]] buvo priimta [[1949]] metais. Valstybės vadovas – federacijos prezidentas (Bundesprezidentas), jį 5 metų kadencijai kartu renka [[Bundestagas]] ir [[Bundesratas]]. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų [[veto]] teisės prezidentas neturi. Prezidentas skiria tik tam tikrus valstybės tarnautojus (ambasadorius, konsulus).
Įstatymų leidžiamoji valdžia – Bundestagas (renkamas tiesiogiai) bei federalinėms žemėms atstovaujantis Bundesratas. Bundestagas renkamas 4 metams slaptu, lygiu, tiesioginiu, proporciniu balsavimu. Bundestagą sudaro 603 atstovaiatstovaių, veikiakartu 3su frakcijos –[[Prancūzija]], krikdemai ([[VokietijosItalija]] krikščioniųir demokratų sąjunga[[JK|CDUJungtine Karalyste]]/CSU), socialdemokrataidaugiausiai ([[Vokietijosbalsų socialdemokratųES partija|SPDinstitucijose turinti valstybė narė. Kartu su [[Prancūzija]]) irVokietija atlieka iš esmės vadovaujantį vaidmenį. Pagrindinė [[BündnisEuropos 90/ŽaliejiSąjungos plėtra|ŽaliejiEuropos Sąjungos plėtros]] šalininkė. VyriausybeiSiekia vadovaujastiprinti Europos Sąjungos politinį, gynybinį ir saugumo bendradarbiavimą, nuolatinės vietos [[federalinisJTO|Jungtinių kanclerisTautų]] Saugumo taryboje (Bundeskancleris)nurodydama, renkamaskad parlamentoją remia [[Prancūzija]], [[Rusija]] ir [[Japonija]]).
Vokietija yra viena iš [[Europos Bendrijos|Europos Bendrijų]] steigėjų, viena iš didžiųjų [[ES]] narių, kartu su [[Prancūzija]], [[Italija]] ir [[JK|Jungtine Karalyste]] daugiausiai balsų ES institucijose turinti valstybė narė. Kartu su [[Prancūzija]] Vokietija atlieka iš esmės vadovaujantį vaidmenį. Pagrindinė [[Europos Sąjungos plėtra|Europos Sąjungos plėtros]] šalininkė. Siekia stiprinti Europos Sąjungos politinį, gynybinį ir saugumo bendradarbiavimą, nuolatinės vietos [[JTO|Jungtinių Tautų]] Saugumo taryboje (nurodydama, kad ją remia [[Prancūzija]], [[Rusija]] ir [[Japonija]]).
=== 2017 metų Bundestago rinkimų rezultatai ===
[[Vokietija|Vokietijos]] didžiosios politinės partijos ir jų laimėtos vietos [[Bundestagas|Bundestage]]<ref>Internetquelle|url=http://www.bundespraesident.de/SharedDocs/Pressemitteilungen/DE/2017/01/170124-Bundestagswahl-Anordnung.html?nn=1892032|titel=Der Bundespräsident / Presse / Bundespräsident Gauck fertigt Anordnung über Bundestagswahl aus|werk=bundespraesident.de|datum=2017-01-24|zugriff=2017-11-23</ref>:
# [[Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga]] (CDU) – Angela Merkel (''Angela Merkel'') Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – Horst Seehofer (''Horstas Syhoferis'') – 246 vietos Bundestage.
# [[Vokietijos socialdemokratų partija]] (SPD) – Martin Schulzndner (''MartinasChristianas ŠulcasLindneris'') – 15380 vietosvietų.
# [[Alternatyva Vokietijai]] (AfD) – Alexander Gauland (''Aleksandras Gaulandas'') ir Jörg Meuthen (''Jorgas Moitenas'') – 94 vietos.
# [[Laisvoji demokratų partija]] (FDP) – Christian Lindner (''Christianas Lindneris'') – 80 vietų.
# [[Vokietijos Kairiųjų partija|Kairiųjų partija]] (''Die Linke'') – Katja Kipping (''Katia Kiping'') ir Bernd Riexinger (Berndas Ryksingeris) – 69 vietos.
# [[Vokietijos žalieji|Aljansas ’90/Žalieji]] (BÜ/90) – Simone Peter (Simona Peter) ir Cem Özdemir (Kemas Ozdemiris) – 67 vietos.
* [[Badenas-Viurtembergas]] (''Baden-Württemberg'', [[Štutgartas]])
* [[Bavarija]] (''Freistaat BayernFreis-Holstein'', [[MiunchenasKylis]])
* [[Berlynas]] (''Berlin'')
* [[Brandenburgas]] (''Brandenburg'', [[Potsdamas]])
* [[Brėmenas (žemė)|Brėmenas]] (''Freie Hansestadt Bremen'', [[Brėmenas]])
* [[Hamburgas]] (''Freie und Hansestadt Hamburg'')
* [[Hesenas]] (''Hessen'', [[Vysbadenas]])
* [[Meklenburgas-Pomeranija]] (''Mecklenburg-Vorpommern'', [[Šverinas]])
* [[Reino kraštas-Pfalcas]] (''Rheinland-Pfalz'', [[Maincas]])
* [[Saksonija]] (''Freistaat Sachsen'', [[Drezdenas]])
* [[Saksonija-Anhaltas]] (''Sachsen-Anhalt'', [[Magdeburgas]])
* [[Saro kraštas]] (''Saarland'', [[Sarbriukenas]])
* [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] (''Nordrhein-Westfalen'', [[Diuseldorfas]])
* [[Šlėzvigas-Holšteinas]] (''Schleswig-Holstein'', [[Kylis]])
* [[Tiuringija]] (''Freistaat Thüringen'', [[Erfurtas]])
* [[Žemutinė Saksonija]] (''Niedersachsen'', [[Hanoveris]]).
Žemės panaudojimas: žemės ūkis – 54,7 %; miškai – 29,2 %; pastatų užimami plotai – 5,8 %; transportas – 4,6 %; vandens telkiniai – 2,2 %; pramonė – 0,7 %; laisvalaikis, pramogos – 0,6 %. Naudingosios iškasenos: [[akmens anglis]], rudoji anglis, [[akmens druska]], [[Geležis|geležies]] [[rūda]], [[varis]], [[gamtinės dujos]], [[nikelis]], [[nafta]].
Vokietijos pakrantėse susiformavę da) (2962 m).
Vokietijos pakrantėse susiformavę daug plokščių, žemų salų, salynų, nerijų ir pusiasalių, įlankų, užutėkių, Šiaurės jūros pakrantėse būdinga labai didelė [[atoslūgis|potvynių ir atoslūgių]] amplitudė. Svarbiausios salos: [[Rytų Fryzų salos]], [[Helgolandas]] (Šiaurės jūra), [[Fėmarnas]] (Baltijos jūra), [[Riugenas]], [[Uzedomas|Uzedomo sala]].
[[Vaizdas:Fog in Sauerland, Germany.JPG|thumb|left|250px|Rūkas Zauerlande]]
Vokietijos paviršius palaipsniui kyla einant iš šiaurės į pietus. Šiaurėje plyti [[Ledynmetis|ledynmečio]] laikais susiformavusi pelkėta ir ežeringa [[Šiaurės Vokietijos žemuma]] (žemiausias taškas 3,54 m žemiau jūros lygio), su [[moreninės kalvos|moreninėmis kalvomis]] ir zandrinio reljefo ruožais. Centre – sudėtinga kraštovaizdžio sistema, kurią sudaro aukštumos, neaukšti (600–800 m), seni, miškais apaugę kalnagūbriai – [[Harcas]], [[Tiuringijos Miškas]], [[Rūdiniai kalnai]], [[Reino skalūniniai kalnai]], [[Švarcvaldas]], [[Šumava]] ir kt. Pietinėje dalyje – [[Bavarijos Miškas]] ir [[Alpės|Alpių kalnai]]. Juose yra aukščiausia Vokietijos viršukalnė [[Cūgšpicė]] ({{de|Zugspitze}}) (2962 m).
Upių tinklas tankus, upės vandeningos, laivuojamos. Išvystytas kanalų tinklas. Dauguma Vokietijos upių priklauso Šiaurės jūros baseinui: [[Reinas]] (su intakais [[Mainas|Mainu]], [[Nekaras|Nekaru]]), [[Elbė]] (su intakais [[Zalė|Zale]], [[Hafelis|Hafeliu]]), [[Vėzeris]], [[Emsas]]. Šios upės teka iš kalnuotų centrinių ir pietų Vokietijos sričių į šiaurę. Pietinis šalies pakraštys priklauso [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] baseinui – ten prasideda [[Dunojus]] (su intakais [[Izaras|Izaru]], [[Inas|Inu]], [[Regenas|Regenu]]). Rytiniu šalies pakraščiu teka Baltijos jūros baseinui priklausanti [[Oderis|Oderio upė]]. Ežeringiausios šalies teritorijos yra šiaurė ir pietus. Daug ledynų suformuotų ežerų telkšo kalvotoje Meklenburgo žemumoje šalies šiaurės rytuose. Ten yra didžiausias vien Vokietijos teritorijoje esantis ežeras – [[Miuricas]] (110,3 km²). Daug ežerų telkšo Alpių kalnų tektoninėse įdubose: [[Bodenas]] (536 km²), [[Kimo ežeras]] (82 km²), [[Amerio ežeras]] ir kt.
[[Vaizdas:Watzmann bei Berchtesgaden, Germany.jpg|220px|kairėje|miniatiūra|[[Alpės|Alpių]] kraštovaizdis [[Bavarija|Bavarijoje]]]]
Didžioji dalis Vokietijos kraštovaizdžių sukultūrinta – paversta dirbamais [[laukas (žemės ūkis)|laukais]], [[ganykla|ganyklomis]], užstatyta gyvenvietėmis, keliais. [[Miškai]] išlikę daugiausia kalnuose ([[eglė]]s, [[pušis|pušys]], [[bukas|bukai]], [[ąžuolas|ąžuolai]], [[skroblas|skroblai]] ir kt.), upių slėniuose auga [[alksnis|alksnių]], [[gluosnis|gluosnių]], [[tuopa|tuopų]] sąžalynai. Šiaurės lygumose vyrauja [[viržis|viržynai]]. Kalnuose, saugomuose plotuose yra [[elniniai|elnių]], [[rudoji lapė|lapių]], [[stirna|stirnų]], [[šernas|šernų]], [[pilkasis vilkas|vilkų]] ([[Lužica|Lužicoje]]), pakrančių maršose ir salose yra didelė paukščių įvairovė. Šalies gamta saugoma 14-oje nacionalinių parkų.
=== Klimatas ===
Vokietijoje vyrauja švelnus [[vidutinių platumų klimatas]]. Šalyje vyrauja vakarų vėjai. Klimatas yra pereinamasis iš [[Jūrinis klimatas|jūrinio]] į [[Žemyninis klimatas|žemyninį]]. Vokietijos klimatui, be kita ko, įtaką daro [[Golfo srovė]], kuri klimatą daro švelnesnį. Vidutinis metinis kritulių kiekis (remiantis [[1961]]–[[1990]] m. duomenimis) yra 700 mm. Vidutinis mėnesinis kritulių kiekis svyruoja nuo 40 mm iki 77 mm vasario ir birželio mėnesiais. Didžiojoje šalies dalyje pastovi sniego danga nesusidaro, tik kalnai žiemą būna nuolat padengti sniegu. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra lygumose ir plokščiakalniuose nuo -2 °C iki +4 °C, Alpėse – iki -5 °C. Liepą temperatūra svyruoja apie 16-20 °C, aukštikalnėse – vėsiau. Mažiausias kada nors Vokietijoje pamatuota temperatūra siekė -45,9 °C, užfiksuota ji buvo [[2001]] m. gruodžio 24 d. prie Funteno ežero ({{de|Funtensee}}). Didžiausia kada nors pamatuota temperatūra buvo +40,3 °C, užfiksuota ji buvo [[2003]] m. rugpjūčio 8 d. Nenige ({{de|Nennig}}) [[Saro kraštas|Saro krašte]].
Upių tinklas tankus, upės vandeningos, laivuojamos. Išvystytas kanalų tinklas. Dauguma Vokietijos upių priklauso Šiaurės jūros baseinui: [[Reinas]] (su intakais [[Mainas|Mainu]], [[Nekaras|Nekaru]]), [[Elbė]] (su intakais [[Zalė|Zale]], [[Hafelis|Hafeliu]]), [[Vėzeris]], [[Emsas]]. Šios upės teka iš kalnuotų centrinių ir pietų Vokietijos sričių į šiaurę. Pietinis šalies pakraštys priklauso [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] baseinui – ten prasideda [[Dunojus]] (su intakais [[Izaras|Izaru]], [[Inas|Inu]], [[Regenas|Regenu]]). Rytiniu šalies pakraščiu teka Baltijos jūros baseinui priklausanti [[Oderis|Oderio upė]]. Ežeringiausios šalies teritorijos yra šiaurė ir pietus. Daug ledynų suformuotų ežerų telkšo kalvotoje Meklenburgo žemumoje šalies šiaurės rytuose. Ten yra didžiausias vien Vokietijos teritorijoje esantis ežeras – [[Miuricas]] (110,3 km²). Daug ežerų telkšo Alpių kalnų tektoninėse įdubose: [[Bodenas]] (53miantis [[1961]]–[[1990]] m. duomenimis) yra 700 mm. Vidutinis mėnesinis kritulių kiekis svyruoja nuo 40 mm iki 77 mm vasario ir birželio mėnesiais. Didžiojoje šalies dalyje pastovi sniego danga nesusidaro, tik kalnai žiemą būna nuolat padengti sniegu. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra lygumose ir plokščiakalniuose nuo -2 °C iki +4 °C, Alpėse – iki -5 °C. Liepą temperatūra svyruoja apie 16-20 °C, aukštikalnėse – vėsiau. Mažiausias kada nors Vokietijoje pamatuota temperatūra siekė -45,9 °C, užfiksuota ji buvo [[2001]] m. gruodžio 24 d. prie Funteno ežero ({{de|Funtensee}}). Didžiausia kada nors pamatuota temperatūra buvo +40,3 °C, užfiksuota ji buvo [[2003]] m. rugpjūčio 8 d. Nenige ({{de|Nennig}}) eriai, įrankiai. Garsūs yra vokiški tekstilės gaminiai, vaistai. Centrinio Rūro anglių baseine iškasama daug rudųjų anglių, arba lignito, kuris vartojamas kaip kuras gamyklose. Šalis eksportuoja labai daug prekių. Dauguma šalies produktų yra inžinerijos produktai, ypač automobiliai, mašinos, metalo ir chemijos prekės.<ref name="CIA" /> Visame pasaulyje žinomos Vokietijos kokybiškos ir patikimos prekės. Žinomi automobiliai ([[Volkswagen]], [[BMW]], [[Audi]], [[Opel]], [[Mercedes]]), [[fotoaparatas|fotoaparatai]] (''Leitz''). Didžiausios kasmetinės, tarptautinės prekybos mugės ir kongresai vyksta keliuose Vokietijos miestuose tokiuose kaip [[Hanoveris|Hanoveryje]], [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte pri]]
== Ekonomika ==
{{main|Vokietijos ekonomika}}
[[Vaizdas:Frankfurt Skyline (16259801511).jpg|miniatiūra|left|230px|[[Frankfurtas prie Maino]] yra finansinis šalies centras ir [[Europos Centrinis Bankas|Europos Centrinio Banko]] būstinė]]
Vokietijos ekonomika yra didžiausia [[Europa|Europoje]] ir ketvirta [[Sąrašas:Šalys pagal nominalųjį BVP|pagal nominalųjį BVP]] pasaulyje<ref>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2001rank.html Rank Order – GDP (purchasing power parity)] CIA Factbook 2005. Retrieved 31 December 2006.</ref>. Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika dinamiškumu nepasižymi, yra priklausoma nuo galimų išorės sukrėtimų ir vidinių struktūrinių problemų. [[2008]] m. [[BVP]] sudarė 2 918 mlrd. €<ref name=IMF>{{cite web|url=http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2009/02/weodata/weorept.aspx?sy=2006&ey=2009&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=134&s=NGDPD%2CNGDPDPC%2CPPPGDP%2CPPPPC%2CLP&grp=0&a=&pr.x=64&pr.y=4|title=Germany|publisher=International Monetary Fund|accessdate=2009-10-01}}</ref>. Itin išplėtota [[pramonė]]. Pagrindinės ūkio šakos – [[chemijos pramonė]], [[metalurgija]], mašinų ir automobilių gamyba. Gaminamos elektronikos [[prekė]]s, kompiuteriai, įrankiai. Garsūs yra vokiški tekstilės gaminiai, vaistai. Centrinio Rūro anglių baseine iškasama daug rudųjų anglių, arba lignito, kuris vartojamas kaip kuras gamyklose. Šalis eksportuoja labai daug prekių. Dauguma šalies produktų yra inžinerijos produktai, ypač automobiliai, mašinos, metalo ir chemijos prekės.<ref name="CIA"/> Visame pasaulyje žinomos Vokietijos kokybiškos ir patikimos prekės. Žinomi automobiliai ([[Volkswagen]], [[BMW]], [[Audi]], [[Opel]], [[Mercedes]]), [[fotoaparatas|fotoaparatai]] (''Leitz''). Didžiausios kasmetinės, tarptautinės prekybos mugės ir kongresai vyksta keliuose Vokietijos miestuose tokiuose kaip [[Hanoveris|Hanoveryje]], [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte prie Maino]] ir [[Berlynas|Berlyne]].<ref>[http://web.archive.org/web/20061210163253/http://www.german-renewable-energy.com/Renewables/Navigation/Englisch/wind-power.html Wind Power] Federal Ministry of Economics and Technology (Germany) Retrieved 30 November 2006.</ref>
[[Vaizdas:Two Ships-Hamburg.jpg|miniatiūra|right|230px|[[Hamburgas]] yra antras pagal dydį uostas Europoje]]
Nuo [[1948]] m. [[pinigai|pinigų]] reformos iki [[XX amžiaus 8-as dešimtmetis|8-to dešimtmečio]] pradžios [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijos]] ekonomika nuolat augo, tačiau BVP augimas lėtėjo ir nuo 8-to dešimtmečio vidurio net sumažėjo iki 9-to dešimtmečio [[recesija|recesijos]] pabaigos. Biudžeto deficitas viršija 3 %, taip pažeidžiant kriterijus nustatytus [[Mastrichto sutartis|Mastrichto sutartyje]]. Bedarbystė 7,7 % ([[2009 m.]] spalis), aiškiai didesnė bedarbystė išlieka rytinėje Vokietijos dalyje. Po Vokietijos susijungimo ([[1990 m.]]) kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio Rytinės Vokietijos dalies atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet yra pervedamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. [[JAV doleris|JAV dolerių]]), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų lieka Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis kuria atstovybes rytuose.
Daugiausia dirbančiųjų žmonių Vokietijoje (72,3 %) dirba paslaugų sektoriuje. Svarbiausi sektoriai yra transporto, viešbučių, socialinis ir sveikatos. Gamybos sektoriuje dirba 25,5 % dirbančiųjų, žuvininkystės, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose 2,2 % (pagal 2006 duomenis).<ref>[http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/DE/Grafiken/DienstleistungenFinanzdienstleistungen/Diagramme/ErwerbstaetigeSektor,templateId=renderPrint.psml] Statistisches Bundesamt: Erwerbstätige Wirtschaftssektoren</ref>
| 