Oršos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 35:
Prieš šimtą metų Vytauto užimta Smolensko tvirtovė buvo svarbiausias [[Jogailaičiai|Jogailaičių]] forpostas rytuose. Smolenskas atlaikė pirmąją apgultį karo pradžioje 1512 m. ir 1513 m. apgultį, kuri nutraukta rudenį dėl blogų oro sąlygų<ref>Philipp Carl Strahl, Ernst Herrmann: ''Geschichte des russischen Staates'', Ausg. 3, 1832, P. 18</ref> 1514 m. Vasilijus III prieš Smolenską nusiuntė 42 000 karių kariuomenę<ref>Кром М. М. О численности русского войска в первой половине XVIв. // Российское государство в XIV – XVII вв.: Сборник статей, посвященный 75-летию со дня рождения Ю.Г. Алексеева. — СПб.: 2002. — С. 77.</ref>, turėjusią iki 300 patrankų,<ref>Pasak Stryjkowski, Maciej: ''Kronika polska, litewska, żmódzka i wszystkiéj Rusi'', Bd. 2, P. 377; Jerzy Samuel Bandtkie: ''Dzieje narodu polskiego'', P. 91</ref> kuriai vadovavo [[Mykolas Glinskis]] ir [[Danielius Ščenja]].
1514 m. kovo 17 d.<ref>Allgemeine Welthistorie von August Ludwig Schlözer, Bd. 50, 1785, P. 232: ''17. März 1514''</ref> maskvėnai apgulė miestą, o Smolensko apylinkes sudegino Naugardo valdytojo Vasilijaus Šuiskio ir Vasilijaus Morozovo vadovaujami būriai. Didysis kunigaikštis Vasilijus asmeniškai atvyko prie Smolensko liepos mėn. ir 29 d.<ref>Philipp Strahl, Ernst Herrmann: ''Geschichte des russischen Staates'', P. 19</ref> nurodė apšaudyti jį savo [[artilerija]]. Liepos 30 d., padedant išdavikui garnizono vadui Jurijui Solohubui<ref>Jerzy Hrycyk, Józef Buszko, Walter Leitsch, Stanisław Dzida: ''Österreich Polen'', P. 35, 1996; Sigmund von Herberstein, [[Wolfram von den Steinen]], Paul König, Walter Leitsch: ''Das alte Russland'', P. 185, 1984</ref>, maskvėnai užėmė [[Smolenskas|Smolenską]].<ref>Jerzy Samuel Bandtkie: ''Dzieje narodu polskiego'', P. 91; Meyers Konversationslexikon: ''Glinski, Michael'', P. 435; Norman Davies: ''God's Playground: The origins to 1795'', Oxford 2005, P. 114</ref> Kunigaikštis Glinskis, buvęs Lietuvos ir Lenkijos valdovo pavaldinys, tebeturintis gerus kontaktus Lietuvoje, įkalbėjo Solohubą kapituliuoti. Karinės ir diplomatinės sėkmės prie Smolensko atveju Maskvos didysis kunigaikštis Glinskiui pažadėjo jam leisti valdyti miestą ir apylinkes su paveldėjimo teise.<ref>Allgemeine Welthistorie von August Ludwig Schlözer, Bd. 50, 1785, P. 233; po Smolensko užėmimo didysis kunigaikštis Vasilijus nemanė laikytis pažado</ref><ref>Solohubas, iš pradžių priešinosi skubiai kapituliacijai ir miestiečiams žadėjo Lenkijos karaliaus paramą [Allgemeine Welthistorie von August Ludwig Schlözer, Bd. 50, 1785, P. 233]</ref> Kitą dieną didysis kunigaikštis iškilmingai įžengė į miestą, vietiniai kilmingieji buvo išsiųsti į Maskvos valstybės vidinius rajonus, o jų žemės aplink Smolenską atiteko Maskvos kilmingiesiems.<ref> Pagal Stryjkowski, Maciej: ''Kronika polska, litewska, żmódzka i wszystkiéj Rusi'', T. 2, P. 387.</ref>
Kilo būtinybė sustabdyti rusų kariuomenę, besiveržiančią į Lietuvos gilumą. 15 tūkstančių karių LDK kariuomenė, papildyta 14 tūkstančių Lenkijoje pasamdytų raitelių ir 3 tūkst. samdytų pėstininkų, išžygiavo iš Vilniaus link Maskvos.
| |||