Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

112 pridėta baitų ,  prieš 1 metus
S
nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:Šviesos pluoštas.JPG|thumb|250px|Dūmų dalelių prisotintoje aplinkoje regimas šviesos pluoštas, kertantis [[paprastasis cikas|ciko]] lapus]]
 
'''Šviesa''' yra [[Regimasis spektras|regimojo spektro]] [[Elektromagnetizmas|elektromagnetinis]] spinduliavimas, kurio bangos380−750 ilgisnm yra[[Elektromagnetinė matomasbanga|elektromagnetinių akiaibangų]] arba,spektro bendresnedalis; prasme,elektromagnetinių elektromagnetinisbangų spinduliavimas[[Spektras|spektras]] nuo [[Infraraudonieji spinduliai|infraraudonųjų]] iki [[Ultravioletiniai spinduliai|ultravioletinių]] spindulių.
 
Elektromagnetinių bangų spektrui nuo 400 nm iki 700 nm yra jautri žmogaus [[Akis|akies]] [[Tinklainė|tinklainė]]. Jos nerviniu impulsu perduodamą informaciją [[Smegenys|smegenys]] [[Interpretacija|interpretuoja]] kaip šviesą, [[Spalva|spalvas]], o [[Atspindys|atspindžių]] nuo objektų visumą − kaip regimąjį [[Pasaulis|pasaulį]].
 
 
Šviesa turi dvilypę prigimtį:
* [[Elektromagnetinė banga|Elektromagnetinės bangos]],
* Šviesos dalelių – [[fotonas|fotonų]] – srautas.
 
== Šviesos teorijos ==
 
Šviesa turi dvilypę prigimtį:
=== Ankstyvosios teorijos ===
* [[Elektromagnetinė banga|Elektromagnetinės bangos]],
Apie [[55 m. pr. m. e.]] [[Lukrecijus]], tęsdamas atomistų idėjas, rašė, kad šviesa ir [[šiluma]] pasiekianti mus iš [[Saulė]]s susideda iš mažų dalelių.
* Šviesos dalelių – [[fotonas|fotonų]] (kvantų) – srautas.
 
=== ElektromagnetinėElektromagnetinių bangų teorija ===
[[Vaizdas:Light_dispersion_conceptual_waves350px.gif|thumb|Spalvų prizmė]]
[[Vaizdas:EM spectrum.svg|thumb|Elektromagnetinis spektras]][[1845]] m. [[Maiklas Faradėjus]] atrado, kad šviesai sklindant poliarizuojančia medžiaga, poliarizacijos kampas gali būti keičiamas išoriniu [[magnetinis laukas|magnetiniu lauku]]. Tai buvo pirmasis atrastas efektas, rodantisįrodantis, kad šviesa yra susijusi su [[elektromagnetizmas|elektromagnetizmu]]. Remdamasis šio eksperimento rezultatais Faradėjus [[1847]] m. pasiūlė teiginį, kad šviesa yra aukšto dažnio elektromagnetinės bangos.
 
Faradėjaus eksperimentai buvo vienas svarbiausių veiksnių, leidusių [[Džeimsas Klarkas Maksvelas|Džeimsui Klarkui Maksvelui]] sukurti [[elektrodinamika|elektromagnetinio lauko teoriją]]. Iš šios teorijos išplaukė, kad elektromagnetinės bangos tuščioje erdvėje turi sklisti pastoviu greičiu, kurio skaitinė vertė yra lygi [[šviesos greitis|šviesos greičiui]]. Tuo remdamasis Maksvelas padarė išvadą, kad šviesa yra ne kas kita, kaip tam tikro dažnio elektromagnetinės bangos. Pirmą kartą ši išvada buvo paskelbta [[1862]] m., veikale ''Apie fizines jėgos linijas'' (''On Physical Lines of Force''). [[1873]] m. Maksvelas paskelbė matematinę savo teorijos formuluotę, kurios pagrindinis rezultatas buvo [[Maksvelo lygtys]], aprašančios elektromagnetinio lauko savybes bei elgesį.
 
Netrukus vokiečių fizikas [[Heinrichas Rudolfas Hercas]], sugeneravęs [[radijo bangos|radijo bangas]], pademonstravo, kad pastarosios pasižymi tokiomis pat savybėmis, kaip ir šviesa, t. y., [[difrakcija]], [[interferencija]], atspindžiu. Tai galutinai įrodė vienodą šviesos ir elektromagnetinių bangų prigimtį.
 
=== Kvantinė teorija ===
M. Plankas teigė, jog šviesos šaltinis šviesą spinduliuoja ne ištisai, o tam tikromis porcijomis – [[kvantas|kvantais]]. Į kvantą galima žiūrėtiKvantas kaipyra įtarsi savotiškąviena šviesos dalelędalelė – fotonąfotonas. Šviesą gali spinduliuoti ir aplink atomo branduolį skriejantys elektronai.
 
Arčiau atomo branduolio esančiose orbitose skriejantys [[Elektronas|elektronai]] turiyra mažiaumažesnės energijos nei tolimesnėse orbitose skriejantys elektronai. Jei elektronas gauna kiekįpakankamą papildomos energijos, kiekį − jis turisužadinamas peršoktiir peršoka į toliau branduolio esančią orbitą. (tokieSužadintieji elektronai vadinamipraranda sužadintaisiais),energiją tačiauelektromagnetinės judėdamasspinduliuotės jis praranda energijąpavidalu ir natūraliaivėl grįžta į savo vietąpradinę būseną. Išspinduliuoto kvanto [[energija]] lygi skirtumui tarp energijos lygių.
 
=== Ankstyvoji teorija ===
[[Energija]], kurią išskiria [[elektronas]], lygi skirtumui tarp energijos lygių. Šį kvantą energijos elektronas gali išspinduliuoti fotono forma.
Apie [[55 m. pr. m. e.]] [[Lukrecijus]], tęsdamas atomistų idėjas, rašė, kad šviesa ir [[šiluma]] pasiekianti mus iš [[Saulė]]s susideda iš mažų dalelių.
 
Elektromagnetines bangas, kurių ilgiai yra nuo 700 nm ([[raudona]] spalva) iki 400 nm ([[violetinė]] spalva), žmogaus akis [[rega|fiksuoja]] ir supranta kaip šviesą.
 
== Fizinės savybės ==
Matoma šviesa yra spektro dalis tarp 380 nanometrų (sutrumpintai nm) ir 750 nm ([[oras|ore]]) bangų ilgio.
 
== FizinėsFizikinės savybės ==
[[1945]] m. Austrijos fizikos instituto direktorius prof. [[Feliksas Ehrenhaftas]] atliko bandymus su vakuuminiame inde esančiomis mažomis grafito dalelėmis. Jas apšvietė stipria šviesa. Dalelės pakilo viršun, sukosi apie savo ašį, bei judėjo elipse. Jis priėjo priepadarė išvadosišvadą, kad „šviesa turi sukamąją jėgą“.
 
== Nuorodos ==
820

pakeitimų