Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
nėra keitimo aprašymo
S (Atmestas 46.36.76.59 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas))
Žyma: Atmesti
S
'''Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas''' – 1795 metaism. įvykęs [[Abiejų Tautų Respublika|Lietuvos ir Lenkijos]] ([[Abiejų Tautų Respublika|ATR]]) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šią valstybę.
[[Vaizdas:Partitions of Poland.png|thumb|220px|Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas]]
 
== Pirmoji Padalijimo konvencija ==
Po [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] kilo [[1794 m. sukilimas|T.Kosciuškos sukilimas]]. Iš pradžių sukilėliams pavyko pasiekti keletą pergalių, tačiau [[RusijaRusijos imperijos|Rusijos]] ir [[Prūsija|Prūsijos]] kariuomenės [[1794]] m. [[lapkričio 16]] d. sukilimą numalšino.
 
Sukilimo pralaimėjimas pagreitino dar vieną, paskutinį [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimą. [[1795]] m. [[spalio 24]] d. Rusija, [[Austrija]] ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją del '''trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo'''. Didžiausia po antrojoAntrojo padalijimo likusi [[LDK]] teritorijos dalis, t. y. etninės lietuvių žemės, ir [[Kuršo kunigaikštystė|Kuršo kunigaikštija]] atiteko Rusijai (iš viso 120 000 km² teritorija su 1,2 mln. gyventojų). Ši teritorija Rusijai priklausė iki I[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]]. Prūsija prisijungė [[Užnemunė|Užnemunę]] ir pavadino ją „Naująja Prūsija“. Prūsijai ji priklausė iki [[1806]] m., kai [[Napoleonas]] įkūrė [[Varšuvos kunigaikštijąkunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystę]]. [[1815]] m. Užnemunė, kaip dalis [[Viena|Vienos]] kongrese sukurtos [[Lenkijos Kongreso karalystė|autonominės Lenkijos karalystės, priklausančios Rusijai]], atiteko Rusijai. Prūsijai taip pat atiteko nedidelė [[Naujoji Silezija|Naujosios Silezijos]] teritorija. Iš viso Prūsijai atiteko 55 000 km² teritorija su 1 mln. gyventojų. Austrija gavo 47 000 km² teritoriją su 1,2 mln. gyventojų bei [[Krokuva|Krokuvos]] ir [[Liublinas|Liublino]] miestais. Austrijai atiteko ir pietvakarinis LDK kampas (į vakarus nuo [[Vakarinis Bugas|Bugo]]) su Radvilų Biala buvo prijungtas prie Austrijos (1815 m., kaip ir Užnemunė, atiteko Rusijai).
Po [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] kilo [[1794 m. sukilimas|T.Kosciuškos sukilimas]]. Iš pradžių sukilėliams pavyko pasiekti keletą pergalių, tačiau [[Rusija|Rusijos]] ir [[Prūsija|Prūsijos]] kariuomenės [[1794]] m. [[lapkričio 16]] d. sukilimą numalšino.
 
Sukilimo pralaimėjimas pagreitino dar vieną, paskutinį [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimą. [[1795]] m. [[spalio 24]] d. Rusija, [[Austrija]] ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją del '''trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo'''. Didžiausia po antrojo padalijimo likusi [[LDK]] teritorijos dalis, t. y. etninės lietuvių žemės, ir [[Kuršo kunigaikštystė|Kuršo kunigaikštija]] atiteko Rusijai (iš viso 120 000 km² teritorija su 1,2 mln. gyventojų). Ši teritorija Rusijai priklausė iki I pasaulinio karo. Prūsija prisijungė [[Užnemunė|Užnemunę]] ir pavadino ją „Naująja Prūsija“. Prūsijai ji priklausė iki [[1806]] m., kai [[Napoleonas]] įkūrė Varšuvos kunigaikštiją. [[1815]] m. Užnemunė, kaip dalis [[Viena|Vienos]] kongrese sukurtos autonominės Lenkijos karalystės, priklausančios Rusijai, atiteko Rusijai. Prūsijai taip pat atiteko nedidelė [[Naujoji Silezija|Naujosios Silezijos]] teritorija. Iš viso Prūsijai atiteko 55 000 km² teritorija su 1 mln. gyventojų. Austrija gavo 47 000 km² teritoriją su 1,2 mln. gyventojų bei Krokuvos ir [[Liublinas|Liublino]] miestais. Austrijai atiteko ir pietvakarinis LDK kampas (į vakarus nuo [[Vakarinis Bugas|Bugo]]) su Radvilų Biala buvo prijungtas prie Austrijos (1815 m., kaip ir Užnemunė, atiteko Rusijai).
 
== Antroji Padalijimo konvencija ==
[[17951797]] m. [[sausio 26]] d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą ir panaikino valstybingumo likučius; buvo nubrėžtos tikslios sienos. Prie konvencijos pridėtas [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto Poniatovskio]] abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas. Pasirašius šį aktą, 1795 m. [[lapkričio 25]] d. Stanislovas Augustas ištremtas į [[Gardinas|Gardiną]] (po [[Jekaterina II|Kotrynos II]] mirties perkeltas į Peterburgą, ten ir mirė).
 
[[1795]] m. [[sausio 26]] d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą ir panaikino valstybingumo likučius; buvo nubrėžtos tikslios sienos. Prie konvencijos pridėtas [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto Poniatovskio]] abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas. Pasirašius šį aktą, 1795 m. [[lapkričio 25]] d. Stanislovas Augustas ištremtas į [[Gardinas|Gardiną]] (po [[Jekaterina II|Kotrynos II]] mirties perkeltas į Peterburgą, ten ir mirė).
 
== Padalijimo konvencijos panaikinimas ==
[[1918]] m. [[rugpjūčio 29]] d. Rusijos imperijos teisių perėmėja [[Sovietų Rusija]] panaikino Abiejų Tautų Respublikos padalijimų aktus, tačiau valstybė jau neatsikūrė. Susidarė dvi[[Lietuvos naujos savarankiškos valstybės – LietuvaRespublika]] ir [[Lenkija]]. Kitose ATR priklausiusios teritorijos dalyse sukurtos [[Baltarusijos SSR]], [[Ukrainos SSR]] ir [[Latvija]].
 
[[1918]] m. [[rugpjūčio 29]] d. Rusijos imperijos teisių perėmėja [[Sovietų Rusija]] panaikino Abiejų Tautų Respublikos padalijimų aktus, tačiau valstybė jau neatsikūrė. Susidarė dvi naujos savarankiškos valstybės – Lietuva ir Lenkija. Kitose ATR priklausiusios teritorijos dalyse sukurtos [[Baltarusijos SSR]], [[Ukrainos SSR]] ir [[Latvija]].
 
== Taip pat skaitykite ==
16 298

pakeitimai