Rokrua mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 11:
 
== Padėtis prieš mūšį ==
1635 m. Prancūzija įsitraukė į [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimtmetį karą]], kurio eigoje daugiausia kovojo su [[Ispanija]] ir [[Habsburgų monarchija]]. Tuo tarpu [[Ispanijos Nyderlandai|Ispanijos Nyderlandų]] pajėgos kovojo ir prieš [[Nyderlandai|Nyderlandų]] pajėgas. Nuo 19351635 m. karo veiksmai buvo poziciniai, tačiau Prancūzijos palaipsniui perėmė iniciatyvą. 1642 m. gruodžio 4 d. mirė [[kardinolas]] [[Armanas Žanas de Rišeljė]], o 1643 m. gegužės 14 d. ir [[Prancūzijos karalius]] [[Liudvikas XIII]]. Kitą dieną po Liudviko XIII mirties [[Ispanijos Nyderlandai| Ispanijos Nyderlandų]] vicekaralius [[Francisco de Melo]] pabandė įsiveržti į Prancūziją ir užimti jos tvirtovę Rokrua, kuri buvo už kelių kilometrų nuo abiejų valstybių sienos. Prancūzijos kariuomenei vadovavo [[Princas Condé]]. Ispanijos Nyderlandų pajėgas sudarė apie 23 tūkstančius karių, iš jų – 18 tūkstančių pėstininkų, apie 5 tūkstančius [[kavalerija|kavalerijos]] ir 18 patrankų. Prancūzijos kariuomenėje buvo 22 tūkstančiai karių, iš jų – 15 tūkstančių pėstininkų, 7 tūkstančiai kavalerijos ir 14 patrankų. Francisco de Melo vadovaujamos pajėgos gegužės 12 d. apsupo Rokrua tvirtovę, o Prancūzijos pajėgos siekė deblokuoti apsuptį. Ispanijos Nyderlandų pėstininkai laikyti stipresnėmis pajėgomis nei Prancūzijos, tačiau pastarosios geresnė buvo kavalerija. Gegužės 18 d. Prancūzijos pajėgos priartėjo prie Rokrua tvirtovės.
 
== Mūšio eiga ==
Mūšis įvyko gegužės 19 d. į pietvakarius nuo Rokrua. Prancūzijos kariuomenės flanguose buvo išdėstyta kavalerija, o centre – pėstininkai. Analogiškai išsirikiavo ir Francisco de Melo vadovaujamos pajėgos. Ispanijos pajėgos apie 1 tūkstantį pėstininkų pasiuntė į mišką, kad iš jo galėtų slapta smogti Prancūzijos kairiajam sparnui, tačiau dalis Ispanijos pajėgų, apie 5 tūkstančių karių korpusas, vadovajamas generolo Beko, buvo pasiųsta užimti kitą tvirtovę, buvusią už daugiau nei 20 km nuo mūšio vietos. Nepaisant to, kad F. de Melo, gegužės 18 d. išvydęs priartėjusias Prancūzijos pajėgas, nedelsiant nusiuntė įsakymą generolui Bekui susijungti su pagrindine kariuomene, tačiau jis nusprendė pernakvoti ir pajudėti tik kitą rytą. Naktį Prancūzijos pajėgos sulaikė ispanų dezertyrą, kuris pranešė, kad Ispanijos pajėgos miške parengė pasalą, o generolo Beko pajėgos dar nėra prisijungę prie F. De Melo. Princas Condé nusprendė nedelsiant pradėti priešo puolimą. Stiprus prancūzų dalinys naktį buvo pasiųstas sumušti ispanų pasalą miške, o artilerija 4 val. ryto pradėjo ispanų pajėgų apšaudymą. Po valandos ispanų kavalerija puolė abu Prancūzijos kariuomenės flangus. Kairiajame sparne ispanų pajėgos privertė priešininkus trauktis, paėmė kelias prancūzų patrankas. Tuo tarpu dešiniajame flange situacija buvo priešinga. Čia prancūzų pajėgos sutriuškino miške buvusią ispanų pasalą, o prancūzų kavalerija atmušė ataką ir privertė ispanus trauktis į mišką, kur juos puolė ir prancūzų muškietininkai ir pėstininkai. Persirikiavusi Prancūzijos kavalerija smogė ispanų centrui iš užnugario. Ispanijos artilerija ėmė bėgti. Nepaisant to, kad ispanų pėstininkai persirikiavo centre ir vis dar tikėjosi sulaukti paramos iš generolo Beko korpuso. Tai numatydamas Princas Condé įsakė nedelsiant pasirengti atakai. Apie 9 val. ryto prancūzų artilerija buvo pritraukta, siekiant paremti pėstininkų puolimą centre. Prancūzijos pajėgos apsupo ispanų kariuomenės likučius, kuriems pradėjo baigtis šoviniai. Tuo metu nors ispanų pajėgos jau buvo pasirengę pasiduoti, tačiau pastebėję priartėjusį Princą Condé, kuris norėjo derėtis, paleido ugnį. Prancūzijos pajėgos puolė iš visų pusių ir sutriuškino ispanus.
 
== Mūšio pasekmės ==