Upinis bebras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Žyma: Trynimas blanking Vizualus redagavimas
Eilutė 13:
{{Taxobox_pabaiga}}
{{otheruse|gyvūną|upę Lenkijoje|[[Bebras (upė)]]}}
 
'''Upinis bebras '''({{la|Castor fiber}}, {{en|European beaver}}, {{de|Biber}}) – (''Castoridae'') šeimos, stambiausias [[Lietuva|Lietuvos]] graužikas, sveriantis 20–26 kg.
 
Vienu metu [[Europa|Europoje]] praktiškai išnaikinti, daugiausia dėl [[kailis|kailio]], taip pat sruoglių (muskusinių liaukų išskyrų), kurie, kaip manyta, turi gydomųjų savybių. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] daug kur reintrodukuoti, keletas tūkstančių gyvena [[Elbė]]je, [[Rona|Ronoje]], [[Skandinavija|Skandinavijoje]]. Reintrodukuoti [[Bavarija|Bavarijoje]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] ir pastebima plitimo į kitus regionus tendencija.
 
=== Lietuvoje ===
Lietuvoje bebrai nuo seno gyveno [[Nemunas|Nemuno]] baseine. Jų liekanų randama [[piliakalnis|piliakalniuose]], durpynuose. Bebrai šalyje buvo intensyviai medžiojami dėl mėsos (ypač uodegos), kailio ir sruoglių. [[1555]] m. švedų kronikininko [[Olaus Magnus]]o „Šiaurės tautų istorijoje“ rašoma, kad [[Lietuva]] buvusi pagrindinė bebrų kailių tiekėja [[Europa|Europoje]]. [[1529]] m. bebrų medžioklė buvo nustatyta [[Lietuvos statutai|Pirmajame Lietuvos statute]]: bebravietėse uždrausta lankytis pašaliniams asmenims, o laukų darbus leista dirbti tik atstumu „kokiu stiprus vyras nuo jų galėjo nusviesti pagalį“. Už bebrų priežiūrą buvo atsakingi specialūs dvarų darbuotojai – bebrininkai. Nors dėl draudimų Lietuvoje bebrai išliko ilgiau negu didžiojoje Europos dalyje, tačiau jie palaipsniui išnyko. XX a. pr. tik pavieniai bebrai atkeliaudavo Nemunu į Lietuvą iš [[Baltarusija|Baltarusijos]]. XX a. viduryje ir antrojoje pusėje pradėta bebrų [[reaklimatizacija]]. Dabar šalyje bebrai paplitę daugelio upių baseinuose.<ref>{{TLE|1|228||Upinis bebras}}</ref>
 
== Išvaizda ==
[[Vaizdas:Castor fiber.jpg|thumb|left|250px|Upinis bebras (Kaunas, Lietuva)]]
 
Kūnas gana aptakus, verpstiškas, apaugęs tankiu ir vandeniui nepralaidžiu [[Kailis|kailiu]]. Galva palaipsniui pereina į liemenį, todėl kaklas beveik neišsiskiria. Ant viršutinės lūpos, burnos šonuose auga stangrių vibrisių kuokšteliai.
 
Priekiniai [[dantys]] stambūs oranžinės spalvos kandžiai. Kietas [[Danties emalis|emalis]] yra tik iš priekio. Kandžiai neturi šaknų, nuolat auga, todėl bebrai turi pastoviai ką nors graužti ir taip nudilinti dantis, nes jie užaugtų tiek, kad bebras negalėtų susičiaupti. Iltinių dantų nėra. Tarp priekinių ir skruostinių dantų yra tarpas. Skruostiniai dantys su kietomis emalės raukšlėmis, pritaikyti smulkinti šiurkštų augalinį maistą (judinant apatinį žandikaulį pirmyn ir atgal). Pieniniai dantys redukuoti.
 
[[Uodega]] masyvi, plati, padengta raginėmis plokštelėmis ir trumpais plaukeliais. Uodega ne tik padeda bebrui judėti vandenyje, atsiremti kai graužia, bet ir svarbus kūno [[termoreguliacija|termoreguliacijos]] organas. Uodega bebras reguliuoja [[kūno temperatūra|kūno temperatūrą]], nes joje daug kraujagyslių, per kurias atiduodamas šilumos perteklius aplinkai. Tupėdamas sausumoje, bebras uodegą pasikloja po savimi ir užpakalinėmis kojomis ant jos užsilipa.
 
Bebras turi antrinę [[kloaka|kloaką]], į kurią atsiveria [[tiesioji žarna]], šlapimo bei lytinės angos, taip pat porinės riebalinės liaukos. Ši kloaka atsiveria ties uodegos pamatu. Riebalinių liaukų išskyromis sutepa savo kailį ir šitaip apsisaugo nuo peršlapimo. Be to, į kloaką atsiveria ir [[muskusas|muskusinės]] liaukos, kurios gamina specifinio kvapo ir konsistencijos išskyras – sruoglius. Pastarieji yra naudojami [[Parfumerija|parfumerijoje]] (brangioms prancūziškų [[Kvepalai|kvepalų]] rūšims suteikia ilgiau išliekantį kvapą, turi [[Feromonas|feromonų]]).
[[Vaizdas:Bebru uztvanka.JPG|thumb|Bebrų pastatyta užtvanka upelyje]]
 
== Buveinė ==
Gyvena visur, kur tik yra pakankamai vandens: miškuose, laukuose, pievose esančiuose įvairiuose vandens telkiniuose. Vengia tik sraunių upelių.
Veiklus ištisus metus. Ramiuose vandens telkiniuose, kur niekas netrikdo, plauko ir maitinasi dieną, o kitur – tik prieblandomis ir naktį. Vandens telkinių krantuose kasa [[urvas (biologija)|urvus]] su keletu angų. Įėjimo anga į urvus visada būna vandenyje. Žemumose iš apgraužtų medienos gabalų, šakų, dumblo, vandens augalų stato 1,5-2,5 m aukščio ir 3-5(10)m skersmens namelius. Vandens lygiui reguliuoti įrengia [[užtvanka]]s: patvenkia upelį ir taip susidaro bebrams tinkami didesni mitybos plotai.
 
== Veisimasis ==
Monogamai, gyvena šeimomis su pirmųjų ir antrųjų metų jaunikliais. Poruojasi sausio-kovo mėnesiais. Nėštumas – 3 mėnesiai. Per metus užaugina vieną vadą – 2-3(1-5) jauniklius. Juos veda gegužės-birželio mėnesiais. Subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.
 
== Maistas ==
Minta vandens telkinių pakrančių medžių ir krūmų žieve, šakomis (nemėgsta tik [[Alksnis|alksnių]], [[Eglė|eglių]], nors ir šiuos medžius kartais apgraužia), vandens ir kai kuriais sausumos žoliniais augalais. Žiemai kaupia maisto atsargas, todėl gali maitintis po ledu.
 
== Amžius ==
Gyvena apie 12-20 metų. Rezervatuose išgyvena 35-50 metų.
 
== Priešai ir nykimo priežastys ==
Bebrus užpuola [[Pilkasis vilkas|vilkai]] ir valkataujantys [[šuo|šunys]]. Jauniklius gaudo [[Rudoji lapė|lapės]], [[ūdra|ūdros]], [[Plėšrieji paukščiai|plėšrieji]], [[pelėdiniai paukščiai]].
 
== Veiklos žymės ==
[[Vaizdas:Tree destroying by beaver.jpg|thumb|Nuverstas bebro [[beržas]].]]
* Iškirsti medžiai (apgraužti kamienai, gulintys arba „supjaustyti“ įvairaus dydžio gabalais) tiek ant kranto, tiek vandenyje;
* Užtvankos, grioveliai, nameliai, vandens telkinių krantuose- stambūs (35-40 cm skersmens, 6-8 m ilgio ir ilgesni) grioviai-kanalėliai ir urvai, žole apaugusiuose krantuose- nuošliaužos, išminti takai, statesniuose krantuose yra „čiuožinėjimo“ aikštelės, riboženkliai- iš dumblo ir žolių suformuoti kauburėliai, nurodantys šeimos teritorijos ribas;
* Žiemą pakrantėse – savotiškos šliūžės ant sniego ir oro burbulai bei neužšąlančios angos lede, pėdsakai dumble.
 
== Vertė ==
Bebrai gyvenamose teritorijose sunaikina ne tik pakrančių augaliją (nugraužia net 60-70 cm ar metro skersmens medžius), bet ir ardo vandens telkinių krantus, melioracijos griovius, pralaidas bei kitokius įrenginius, kasdami urvus, statydami užtvankas, užtvindydami miškus ir laukus. Kita vertus, bebrų pakeistuose biotopuose (užlietuose vandeniu) susidaro sąlygos įsikurti įvairioms gyvūnų rūšims: varliagyviams, žuvims, ūdroms, paukščiams ir kitiems.
 
== Gausa ==
[[2006]] m. Lietuvoje priskaičiuota beveik 24 tūkst. bebrų. Per 2005–2006 m. medžioklės sezoną sumedžiota daugiau kaip 5 tūkst. bebrų. [[2011]] m. priskaičiuota 48 tūkst. bebrų<ref>[http://www.am.lt/VI/index.php#a/11292 LR Aplinkos ministerijos duomenys]</ref>.
 
== Apsauga ==
Gausa Lietuvoje priklauso tik nuo žmogaus požiūrio ir ūkinės veiklos.
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
== Nuorodos ==
{{Commons|Castor fiber}}
* [http://gatchina3000.ru/brockhaus-and-efron-encyclopedic-dictionary/013/13100.htm Bebrų auginimas senovės Lietuvoje]
 
[[Kategorija:Graužikai]]