Mineralas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat).
SQORP (aptarimas | indėlis)
Eilutė 61:
Mineralų netaisyklingos formos grūdelių arba kristalų sankaupa vadinama '''agregatu'''. Vieni agregatai būna ''monomineraliniai'' (vieno mineralo kristalų sankaupa), kiti – ''polimineraliniai'' (skirtingų mineralų suaugimas). Dažniausiai pasitaikantieji polimineraliniai agregatai yra [[uolienos]].
* '''Grūdėtas agregatas''' yra labai dažnas. Jis gali būti monomineralinis ir polimineralinis, stambiagrūdis (mineralų grūdelių skersmuo didesnis kaip 5 mm), vidutingrūdis (1-5 mm mineralų grūdeliai) ir smulkiagrūdis (mineralų grūdeliai mažesni kaip 1 mm). Grūdėtus agregatus sudaro [[piritas]], [[galenitas]], [[apatitas]], [[korundas]] ir kiti mineralai, taip pat magminės intruzinės uolienos.
* '''[[Drūza|Druza]]''' – toks vieno mineralo kristalų suaugimas, kuriame kristalai vienu galu priaugę prie bendro pagrindo, o kitas jų galas laisvas. Druzos susidaro, mineralams kristalizuojantis iš tirpalų uolienos plyšiuose ir tuštumose. Randamos didelės, gražios [[kvarcas|kvarco]], [[kalcitas|kalcito]], [[topazas|topazo]], [[piritas|pirito]] ir kitų mineralų druzos. Panašiai suaugę maži mineralų kristalai sudaro šepečius.
* '''Dendritas''' – šakotos formos, į medžio šakas panašus mineralinis kūnas. Jis susidaro, mineralams greitai kristalizuojantis iš tirpalų, patekusių į labai plonus uolienų plyšius, arba klampioje terpėje, pvz., [[molis|molyje]]. Dendritus dažnai sudaro grynuolis [[varis]], [[sidabras]], [[geležis]], [[manganas|mangano]] mineralai.
* '''Oolitas''' – nedidelis, ovalios formos grūdelis. Jo vidaus sandara koncentriška, susidaro mineralinei medžiagai palaipsniui, koncentriškais sluoksniais nusėdant apie [[kristalizacija|kristalizacijos]] centrą (smiltelę, mikroorganimą, kiautelio nuolaužą). Oolitus sudaro [[kalcitas]], [[dolomitas]], [[aragonitas]], [[limonitas]], [[sideritas]], [[piroliuzitas]] ir kiti mineralai. Dažnai jie sucementuoti.
* '''Sekrecija''' yra ovalios formos. Ji susidaro mineralinei medžiagai nusėdant uolienos tuštumoje, ant jos sienelių. Dažniausiai mineralinė medžiaga nusėda koncentriškais sluoksniais, o centre neretai užauga šepetys. Sekrecijas sudaro [[ametistas]], [[chalcedonas]], [[agatas]] ir kiti mineralai.
* '''Konkrecija''' susidaro, kai mineralinė medžiaga nusėda apie kristalizacijos centrą. Jos vidaus sandara – spindulinė, kartais koncentriška, masyvi. Konkrecijos būna rutulio, lęšio, netaisykllingos formos, jų skersmuo – nuo kelių mm iki keliasdešimties cm. Dažnai konkrecijas sudaro [[manganas|mangano]], [[geležis|geležies]] oksidai, [[sideritas]], [[fosforitas]], [[markazitas]], [[titnagas]].
* '''[[Varveklis]]''' susidaro uolienos poroje, plyšyje, tuštumoje, mineralinei medžiagai nusėdant iš tirpalų. Varvekliai būna rutuliškos, netaisyklingos formos, lygiu blizgančiu paviršiumi, (pvz., rudieji [[limonitas|limonito]], raudonieji [[hematitas|hematito]] [[stiklas|stiklo]] galvos formos varvekliai), cilindriški. Pastariesiems priklauso [[stalaktitas|stalaktitai]] (tuštumose iš viršaus augantieji varvekliai) ir [[stalagmitas|stalagmitai]] (iš apačios augantieji). Dažniausiai varveklius sudaro [[kalcitas]], [[limonitas]], [[chalcedonas]], [[malachitas]].
Lapelių, pluoštelių, žvynelių formos agregatus sudaro [[piroliuzitas]], [[limonitas]], masyvius (slaptai kristalinius) – [[opalas]], [[chalcedonas]], [[limonitas]] ir kiti mineralai.
* '''Pseudomorfozė''' – mineralinis kūnas, kuris turi jam nebūdingą išorinę formą. Dažniausiai pasitaikanti pseudomorfozė yra suakmenėjimas, kuris susidaro, kai gyvio ar augalo vietoje nusėda mineralinė medžiaga, pakeičianti organinę medžiagą. Dažnai [[piritas|pirito]] vietoje nusėda [[limonitas]], [[azuritas|azurito]] vietoje – [[malachitas]], [[kalcitas|kalcito]] arba [[gipsas|gipso]] vietoje susidaro [[kvarcas|kvarco]] arba [[chalcedonas|chalcedono]] pseudomorfozės.