Berlynas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
Atšauktas naudotojo 82.135.193.149 (Aptarimas) darytas keitimas 5345224 Žyma: Anuliuoti |
||
Eilutė 22:
}}
'''Berlynas''' ({{de|Berlin}}) – [[Vokietija|Vokietijos]] sostinė ir didžiausias šalies [[miestas]].<ref>{{VLE|III|95-97||Berlynas (Berlin)}}</ref> Berlynas taip pat yra viena iš 16 [[Vokietijos žemės|Vokietijos žemių]] (''Bundesland''). Berlynas yra trečias pagal dydį [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] miestas (po [[Londonas|Londono]] ir Paryžiaus).
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1287 m. Berlynas buvo Brandenburgo, [[Prūsija|Prūsijos]], [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]], [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] sostinė. Po Antrojo pasaulinio karo Berlynas buvo padalintas – rytinė dalis tapo [[Vokietijos Demokratinė Respublika|Vokietijos Demokratinės Respublikos]] sostine, o [[Vakarų Berlynas]] buvo nuo 1961 m. siena apsuptas enklavas VDR teritorijoje. Po Vokietijos susivienijimo Berlynas tapo suvienytosios Vokietijos sostine.
Berlynas yra svarbus politikos, žiniasklaidos, kultūros ir mokslo centras ne tik [[Europa|Europoje]], bet ir pasaulyje.<ref>Revealed: ''[http://edition.cnn.com/2010/BUSINESS/04/10/cities.dominate.world/?hpt=C2 Cities that rule the world – and those on the rise]'' (englisch), CNN. Abgerufen am 14. April 2010.</ref><ref>[http://www.lboro.ac.uk/gawc/rb/rb146.html#t5 Leading cities in cultural globalisations/Media](Englisch), GaWC, Zugangsdatum 27. Juni 2007</ref> Miestas yra svarbus oro, kelių ir geležinkelių transporto mazgas ir vienas lankomiausiu miestų [[Europa|Europoje]]. Įžymūs universitetai, teatrai, muziejai yra žinomi visame pasaulyje. Mieste gyvena ir dirba menininkai ir kultūros darbuotojai iš viso pasaulio.<ref>Berlin’s art scene, Los Angeles Times, Zugangsdatum 6. Juli 2007</ref>
Per miestą teka upės [[Šprė]] ir [[Hafelis]], yra daugybė ežerų, iš kurių didžiausias – Müggelsee.
== konkreti nesamone krc ==
=== Įkūrimas ir viduramžiai ===
Cölln miestas, dalis Šprė upės saloje įsikūrusio dvigubo miesto Berlin-Cölln, pirmą kartą buvo raštiškai paminėtas [[1237]] m.<ref>Heinrich Gottfried Gengler: ''Regesten und Urkunden zur Verfassungs- und Rechtsgeschichte der deutschen Städte im Mittelalter'', Erlangen 1863, [http://books.google.de/books?id=NdkcAAAAMAAJ&pg=PA181 S. 181–196]</ref> [[1244]] m. buvo pirmą kartą raštiškai paminėtas, kaip miestas, kuris buvo šiauriniame [[Šprė]] upės krante. Abiem miestas [[1307]] m. buvo įkurta rotušė. Šiandieninės miestų dalys Spandau ir Köpenick buvo [[slavai|slavų]] gyvenvietės, dar prieš įkuriant Brandenburgo provinciją, kurią [[1157]] m. įkurė Albrecht den Bären. [[1415]] m. Brandenburgo provincijos kurfiurstų tapo Frydrichas I ({{de|Friedrich I}}) kuriuo buvo iki [[1440]] m. [[Hohencolernai]] valdė iki [[1918]] m. kaip Brandenburgo kurfiurstai, [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karaliai]] ir kaip [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperatoriai]].
=== Naujieji laikai ===
[[Vaizdas:Berlin Dusableau 1737.jpg|thumb|left|170px|Berlyno planas [[1737]] m.]]
[[Trisdešimtmetis karas]] nuo [[1618]] iki [[1648]] m. nuniokojo miestą. Trečdalis namų buvo apgadinti, gyventojų skaičius sumažėjo dvigubai. [[Frydrichas Vilhelmas|Frydrichui Vilhelmui]] perėmus, [[1640]] m., valdžią iš savo tėvo, jis pradėjo nauja imigrantų ir religinės tolerancijos politika. Potsdamo Ediktu ({{de|Edikt von Potsdam}}) kvietė prancūzų [[hugenotai|hugenotus]] atvykti į [[Brandenburgas|Brandenburgą]]. Apie [[1700]] m., 20 % Berlyno gyventojų, buvo [[prancūzai]]. Jų kultūrinis įnašas buvo didelis. Daug imigrantų atvyko iš [[Bohemija|Bohemijos]], [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Zalcburgas (žemė)|Zalcburgo]].
=== Prūsija ir Vokietijos imperija ===
[[Vaizdas:Berlin Nationaldenkmal Kaiser Wilhelm mit Schloss 1900.jpg|thumb|left|170px|[[Berlyno karališkieji rūmai]]. Pagrindinė Vokietijos imperatoriaus rezidencija apie [[1900]] m.]]
Susikūrus [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], [[1701]] m., kurios karaliumi tapo [[Frydrichas I (Prūsija)|Frydrichas I-asis]], Berlynas įgijo sostinės statusą. [[1866]] m., susibūrus [[Šiaurės Vokietijos sąjunga]]i tapo jos sostine. Po [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karo]], suvienijus didžiumą Europoje buvusių vokiškų žemių, [[1871]] m., susikūrė [[Vokietijos imperija|Vokietijos Imperija]] su sostine Berlynu. [[1884]] m. prasidėjo [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago pastato]] statybos, kurios buvo baigtos [[1894]] m. gruodžio 5 d.
=== Vokietijos padalinimas ir suvienijimas ===
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]] Berlynas, kaip ir [[Vokietija]], buvo padalintas į keturis sektorius. [[Vakarų Berlynas|Vakarų Berlyną]] sudarė [[JK]], [[JAV]], [[Prancūzija|Prancuzijos]] sektoriai, Rytų Berlyną [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] sektorius. Nuo [[1948]] m. [[birželio 24]] iki [[1949]] m. [[gegužės 12]] d. [[TSRS]] vykdė [[Berlyno blokada|Vakarų Berlyno blokadą]]. Vakarų valstybės, tuo tarpu, Vakarų Berlyną produktais aprūpino oro transportu. [[1961]] m. [[rugpjūčio 13]] d. buvo pastatyta [[Berlyno siena]]. [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu Berlynas buvo padalintas į Vakarų ir Rytų Berlyną. Perėjimas iš vienos miesto dalies į kitą buvo griežtai ribojamas. Siena buvo nugriauta [[1989]] m. [[lapkričio 9]] d. [[1990 m.]], susivienijus Vokietijoms, Berlynas taip pat buvo suvienytas. [[1999]] m. Vokietijos vyriausybė ir parlamentas persikėlė iš [[Bona|Bonos]] į Berlyną.
=== Pavadinimo kilmė ===
Tiksli šio miesto pavadinimo kilmė yra neaiški. Berlyno pavadinimas galėtų būti susijęs su lokiu ({{de|Bär}}), esančiu miesto herbe, arba su slavišku skiemeniu berl (pelkė).
== Politinė sistema ==
[[Vaizdas:Rotes Rathaus.jpg|thumb|right|300px||''Raudonasis namas'' – Berlyno rotušė]]
Pirmasis [[Bundestagas|Vokietijos Bundestagas]] po susijungimo, [[1991]] m. nutarė vadinamuoju „Sostinės sprendimu“, kad Berlynas turi būti Vokietijos sostinė ir Bundestago bei vyriausybės buvimo vieta. Nuo [[1994]] m. Vokietijos prezidento būstinė tapo Berlynas. [[1999]] m., didelė dalis Vokietijos vyriausybės persikėlė iš [[Bona|Bonos]] į Berlyną. Berlynas nėra centrinė šalies sostinė, nes dalis ministerijų ir kitų institucijų, tebėra įsikūrusios buvusioje sostinėje Bonoje arba kituose miestuose.
Berlynas taip pat yra, nuo Vokietijos suvienijimo [[1990]] m. [[spalio 3]] d., viena iš [[Vokietijos žemės|Vokietijos žemių]], „miestas-žemė“.
=== Miestų partnerystė ===
Miestai, su kuriais Berlynas yra pradėjęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius (skliausteliuose nurodyti metai):
{|
|valign=top|
* {{flagicon|USA}} [[Los Andželas]], [[JAV]] (1967)
* {{flagicon|France}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] (1987)
* {{flagicon|Spain}} [[Madridas]], [[Ispanija]] (1988)
* {{flagicon|Turkey}} [[Stambulas]], [[Turkija]] (1988)
* {{flagicon|Russia}} [[Maskva]], [[Rusija]] (1990)
* {{flagicon|Poland}} [[Varšuva]], [[Lenkija]] (1991)
|valign=top|
* {{flagicon|Hungary}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] (1991)
* {{flagicon|Belgium}} [[Briuselis]], [[Belgija]] (1992)
* {{flagicon|Indonesia}} [[Džakarta]], [[Indonezija]] (1993)
* {{flagicon|Uzbekistan}} [[Taškentas]], [[Uzbekistanas]] (1993)
* {{flagicon|Mexico}} [[Meksikas]], [[Meksika]] (1993)
* {{flagicon|China}} [[Pekinas]], [[Kinija]] (1994)
|valign=top|
* {{flagicon|Japan}} [[Tokijas]], [[Japonija]] (1994)
* {{flagicon|Argentina}} [[Buenos Airės]], [[Argentina]] (1994)
* {{flagicon|Čekija}} [[Praha]], [[Čekija]] (1995)
* {{flagicon|Namibia}} [[Vindhukas]], [[Namibija]] (2000)
* {{flagicon|United Kingdom}} [[Londonas]], [[JK]] (2000)
|}
== Administracinis suskirstymas ==
Berlynas yra suskirstytas į 12 rajonų, kurie visi dar suskirstyti į 96 smulkesnes dalis.
| |||