Česlovas Sasnauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Pakajus (aptarimas | indėlis)
vikif.
Eilutė 36:
Gimė [[Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčia|Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčios]] vargonininko šeimoje. Pirmąsias muzikos žinias gavo iš savo tėvo vargonininko Tomo Sasnausko. Nuo [[1880]] m. pradėjo mokytis vargonuoti pas tuo metu jau garsų [[Kudirkos Naumiestis|Naumiesčio]] apylinkės vargonininką Liucidą (Liudviką) Risauską. [[1883]]–[[1885]] m. savarankiškai vargonininkavo [[Gražiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia|Gražiškių bažnyčioje]], 1885–[[1887]] m. [[Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra|Vilkaviškio katedroje]]. Nuvykęs į [[Kaunas|Kauną]], pas [[Kauno arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedros bazilikos]] vargonininką [[Juozas Kalvaitis|Juozą Kalvaitį]], mokėsi vargonuoti, keletą metų dirbo raštininku Kauno geležinkelio pašto skyriuje. [[1890]]–[[1892]] m. vargonininkavo [[Daugpilis|Daugpilyje]].
 
1892–[[1898]] m. Peterburgo konservatorijoje pas prof. Stanislavą Gabelį ir Antonio Cotogni studijavo dainavimą. Peterburge įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą: [[1895]]–[[1909]] m. dėstė [[Šv.Kotrynos bažnyčia Sankt Peterburge|Šv. Kotrynos berniukų ir mergaičių gimnazijose]], vadovavo [[Lietuvių ir žemaičių labdaringoji draugija|Labdarių draugijos]] mišriajam chorui, lenkų „Liutnios“ draugijos moterų chorui ir bažnytiniams berniukų chorams. Dainavo savo įkurtoje operos trupėje ir vyrų vokaliniame kvartete. Dalyvavo [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] dainų rinkimo darbe, [[Lietuvių dailės draugija|Lietuvių dailės draugijos]] veikloje, rūpinosi lietuvių muzikos terminija, koncertiniu repertuaru. Tuo tikslu Peterburge leido periodinius „Lietuviškos muzikos sąsiuvinius“ – iš viso 12 sąsiuvinių. Kaip dainininkas, chorvedys ir pedagogas labai pagyvino lietuvių draugijų koncertinį gyvenimą. 1895–[[1916]] m. buvo Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininkas ir profesionalaus choro (12 dalyvių) vadovas.
 
[[1899]] m. vasarą lankėsi [[Rėgensburgas|Regensburge]], [[1900]]–[[1905]] m. aplankė [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]] ir [[Šveicarija|Šveicariją]], studijavo vargonavimą [[Roma|Romoje]] pas vargonų virtuozą Filippo Capocci, susidomėjo [[grigališkasis choralas|grigališkuoju choralu]]. [[1901]] m. baigė Peterburgo konservatoriją ir gavo laisvo menininko diplomą. [[1902]]–[[1904]] m. dar studijavo Peterburgo archeologijos institute, o kompozicijos mokėsi privačiai pas I. Drozdovą. 1905–[[1907]] m. dėstė Katalikų dvasinėje akademijoje (iki [[1913]] m. ir dvasinėje seminarijoje). [[1908]] m. gydėsi [[Suomija|Suomijoje]], [[1909]] m. – [[Druskininkai|Druskininkuose]], lankėsi [[Varšuva|Varšuvoje]] ir tėviškėje, [[1912]] m. – Vokietijoje. <ref>Boleslovas Zubrickas. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.</ref><ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2013/05/24/fondasa_061.html Gyvenimą paskyręs lietuviškos muzikos kūrimui // XXI amžius, 2013-05-24, Nr. 21 (2045)]</ref>