|
| Pastaba = Žemėlapyje pažymėta rusva spalva
}}
rura
'''Aukštaitija''' – didžiausias etnokultūrinis Lietuvos regionas. Aukštaitija pasižymi tarmių, tradicinių papročių, tradicinės architektūros, gyvensenos ir kt. istorinio etnokultūrinio paveldo įvairove. Joje iš dalies išlikęs kai kurių sen. [[baltai|baltų]] etninių darinių (Dainavos, Sėlos, Žemgalos ir kt.) etnokultūrinis palikimas.
[[Vaizdas:Aukstaitijosherbas.PNG|thumb|2006 m. patvirtintas Aukštaitijos herbas]]
[[Vaizdas:aukstaitijaflag.gif|thumb|2006 m. patvirtinta Aukštaitijos vėliava]]
== Istorija ==
1322 m., Gedimino taikos sutartyje su Livonijos ordinu, „terra ''Eustoythen''“ minima šalia kitų kunigaikščio žemių, įtrauktų į sutartį. Kaip ''Austechia, terra regis Lethowie'' (Aukštaitija, lietuvių karaliaus žemė) ji minima [[Prūsijos žemės kronika|Prūsijos žemės kronikoje]], parašytoje apie 1326 m.<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7039&p_k=1&p_d=95434 LR Seimas] Informacija apie Lietuvos etnografinius regionus</ref>
=== „Aukštaičių“ sąvoka ===
Šiuolaikiniame moksle griežtai determinuota ''aukštaičių'', kaip lietuvių etnokultūrinės ar etnografinės grupės, samprata dar nėra nusistovėjusi. „Aukštaičių“ terminas vartotas ir geografine reikšme, kaip krašto pavadinimas („Aukštaitijos“ sinonimas). Dalis lietuvių humanitarų (archeologo Adolfo Tautavičiaus sekėjai) kalba apie karinės demokratijos laikotarpiu Vidurio Lietuvos lygumoje esą gyvenusią „aukštaičių gentį“, tačiau pastaruoju metu vis daugiau istorikų ir archeologų „Tautavičiaus aukštaičius“, t. y. Rytų Lietuvoje gyvenusių „pralietuvių“ ([[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|Brūkšniuotosios keramikos kultūros]] nešėjų) IV–VI a. sulietuvintą Vidurio Lietuvos baltų etnosą ir jo pagrindu susiformavusį subetnosą ([[Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra|Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūros]] nešėjus) siūlo laikyti „pražemaičiais“ bei „protožemaičiais“.
=== Istorinė Aukštaitija ===
Iki XVIII a. pab. istorinė Aukštaitija, arba „Tikroji Lietuva“ (Lietuvoje senoji etnolingvistinė Aukštaitija taip vadinta nuo ~1566 m.), buvo viena iš 4 pagrindinių [[LDK]] etnokultūrinių dalių (greta [[Žemaitija|''Žemaičių'']], [[rusia|Rusios]] ir [[Volynė]]s,– [[1569]] m. iš pastarosios Lietuvai liko tik [[Polesė]]). VI–XII a. ši etnokultūrinė sritis (vieno iš 2 nuo V a. egzistavusių lietuvių subetnosų gyvenamas arealas) beveik sutapo su [[Rytų Lietuvos pilkapių kultūra|Rytų Lietuvos pilkapių kultūros]] paminklų paplitimo teritorija; tuo tarpu XIII–XIX a. istorinė Aukštaitija (vieno iš 3 nuo XII ir XIII a. sandūros egzistavusių lietuvių subetnosų gyvenamas arealas) apėmė jau ne tik visą buvusį minėtos kultūros arealą, bet ir keletą nemažų šiaurėje, pietryčiuose, pietuose bei pietvakariuose įgytų teritorinių „aneksų“, t. y. lietuvių IX–XVII a. kolonizuotas ir bent iš dalies asimiliuotas dab. Alukštos, Daugpilio, Rezeknės, Minsko, Naugarduko, Slanimo, Gardino, Suvalkų ir kt. apylinkes.
Iki XIX a. II pusės dab. Rytų Aukštaitijos ir [[Dzūkija|Dzūkijos]] etnokultūriniai regionai bei dabartinėse Latvijoje, [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ir Lenkijoje atsidūrusios šių regionų dalys (įskaitant [[Gervėčių kraštas|Gervėčių]], [[Apsas|Apso]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]] ir kt. iki šiol nenutautusias lietuviškas apylinkes) sudarė vieną nedalomą etnokultūrinį vienetą (iki XVI ar XVII a. patys senojo ''Aukštaičių'' krašto gyventojai šiaurinėje jo dalyje dar išskirdavo vad. „Užnerio Lietuvą“).
Kurį laiką (bent iki XIII a. pab.) visa ar beveik visa senoji etnokultūrinė Aukštaitija galėjo sudaryti atskirą LDK administracinį vienetą – vad. Vilniaus, arba [[Lietuvos kunigaikštystė|Lietuvos kunigaikštystę]], kurios centras ([[Vilnius]]; iki XIII a. vidurio (?) – tikriausiai [[Kernavė]]) kartu buvo ir visos LDK sostinė.
Lietuvos kunigaikštystės šiaurvakarinė administracinė riba iš pradžių tikriausiai ėjo [[Šventoji|Šventosios upe]] ir Neries žemupiu (t. y. sutapo su Rytų Lietuvos pilkapių kultūros vakarine riba), o nuo Algirdo laikų (?) – šiek tiek vakariau Šventosios žemupio bei vidurupio (taip manyti leidžia [[1413]] m. buv. [[Trakų kunigaikštystė]]s pagrindu sudarytos Trakų vaivadijos teritorijos konfigūracija); Lietuvos kunigaikštystės pietvakarinė administracinė riba greičiausiai nuo XIII a. pab. buvo Neries tėkmė tarp Šventosios ir Vokės įtakų, [[Vokė|Vokės upė]] ir dabartinius pietų bei rytų aukštaičių dialektologinius arealus skirianti linija (tikėtina, kad pirminė, t. y. dar siekusi Nemuno vidurupį [[Lietuvos kunigaikštystė]] į mažesnę Lietuvos ir naują Trakų kunigaikštystes buvo padalyta [[Vytenis|Vytenio]] valdymo pradžioje, tada LDK submonarchui Gediminui įsikūrus naujai pastatytoje [[Senieji Trakai|Senųjų Trakų pilyje]]).
== Geografija ==
| 