09:47, 6 gegužės 2016 versija taisyti Zygimantus (aptarimas \| indėlis) 29 148 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		16:50, 12 kovo 2018 versija taisyti anuliuoti Ed1974LT (aptarimas \| indėlis) 21 807 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: '''Lyginamoji kalbotyra''' (arba '''''lyginamoji filologija''''') – [[kalbotyra\|kalbotyros]] mokslo atšaka, nagrinėjanti [[kalba\|kalbų]] tarpusavio ryšius. Šios mokslo šakos pagrindinė veiklos sritis yra kalbų grupavimas į giminingų kalbų grupes ir [[kalbų šeima\|šeimas]], [[prokalbė\|prokalbių]] atkūrimas, istorinės kalbų kaitos fiksavimas, žodžių [[etimologija\|etimologijos]] nustatymas. Lyginamosios kalbotyros pradininku laikomas [[XVIII a.]] britų mokslininkas [[William Jones\|Viljamas Džonsas]], pastebėjęs ir pagrindęs [[sanskritas\|sanskrito]] ir klasikinių bei šiuolaikinių Europos kalbų panašumus. Šis mokslas suklestėjo [[XIX a.]], kuomet padėti pagrindai šiuolaikinei kalbų klasifikacijai. [[Franz Bopp\|Francas Bopas]] pirmasis pradėjo nuodugnų indoeuropietiškų šaknų ir fleksijų lyginimą ir moksliškai pagrindė Džonso teoriją apie bendrą šių kalbų giminystę. Danų kalbininkas [[Rasmus ~~Christian~~ Rask\|Rasmusas Raskas]] pabrėžė, kad lyginant kalbas svarbiausia yra ne [[leksika]], o [[morfologija]], nes žodžių daryba, priešingai nei žodžiai, nebūna pasiskolinta. Jis pagrindė germanų kalbų giminystę. Rusų mokslininkas [[Aleksandras Vostokovas]] atkreipė dėmesį, kad kalbų ryšiams tirti būtina nagrinėti [[mirusi kalba\|mirusias kalbas]], kadangi jos išsaugojusios daug svarbių prokalbės elementų. Viena svarbiausių lyginamosios kalbotyros asmenybių buvo [[Ferdinand de Saussure\|Fernandas Sosiūras]], kuris kalbotyrą susiejo su [[semiotika]]. [[August Schleicher\|Augustas Šleicheris]] bandė atkurti [[indoeuropiečių prokalbė\|indoeuropiečių prokalbę]]. Klasikiniai lyginamosios kalbotyros metodai remiasi itin atsargiu [[morfema\|morfemų]] lyginimu, atsižvelgiant į balsiokaitos, fonetinio pakitimo aspektus, pastebint reguliarius pokyčius. Taikomi ir labiau kontroversiški metodai, lyginant ne morfemas, o [[leksema]]s, t. y., jei keliose kalbose yra panašiai skambantis ir panašią reikšmę turintis žodis, preziumuojama, kad tos kalbos giminingos ([[masinio palyginimo metodas]]). Šio metodo rezultatai neretai būna klaidingi, tačiau jis gali būti naudingas pirminiam kalbų palyginimui. Nekritiškas lyginamosios kalbotyros taikymas priskiriamas [[pseudomokslas\|pseudomokslui]] – paviršutiniškais kalbų palyginimais bandomos pagrįsti įvairios istorinės hipotezės, nacionalistinės ar religinės teorijos.

Lyginamoji kalbotyra: Skirtumas tarp puslapio versijų