Steponas Kolupaila: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1911]] m. aukso medaliu baigęs [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnaziją]] <ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/09/05/port_01.html Aldona Kačerauskienė. Didis mokslininkas, kilnus žmogus, sektinas lietuvis. XXi amžius. 2007 m. [[rugsėjo 5]] d.]</ref> studijavo [[Maskva|Maskvos]] [[:ru:Государственный_университет_по_землеустройству|matavimų institute]], kurį baigęs įgijo geodezijos inžinieriaus specialybę. Nuo [[1917]] m. šiame institute dėstė ir iki [[1918]] m. studijavo Maskvos žemės ūkio akademijoje. [[1921]] m. atvyko į Lietuvą. [[1922]]–[[1926]] m. dirbo [[Dotnuva|Dotnuvos]] žemės ir miškų ūkio technikume. Nuo [[1922]] m. taip pat dėstė [[VDU|Lietuvos universitete]] (nuo [[1930]] m. Vytauto Didžiojo universitetas), [[1935]]–[[1940]] m. Statybos fakulteto dekanas, nuo [[1937 m.|1937]] m. Hidrotechnikos katedros vedėjas. [[1941]]–[[1944]] m. Kauno universiteto Hidrologijos ir hidraulikos katedros vedėjas. [[1923]] m. jam suteiktas docento, [[1926]] m. – ekstraordinarinio profesoriaus, [[1940]] m. ordinarinio profesoriaus vardas. [[1941]] m. technikos mokslų daktaras, [[1940 m.|1940]] m. [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] narys.

[[1925]]–[[1928]] m. redagavo [[Technika (žurnalas)|žurnalą „Technika“]], [[1927]] m. – „LU 5 metų apyskaitą“, [[1934]] m. – „Dotnuvos almanachą“, [[1940]] m. [[XX amžius (laikraštis)|laikraštį „XX amžius“]]. Paskelbė daug straipsnių konferencijų pranešimų rinkiniuose ir žurnaluose „Technika“„[[Technika (žurnalas)|Technika]]“, [[Kosmos (žurnalas)|„Kosmos“]], „[[Gamtos draugas]]“, [[Matininkas (žurnalas)|„Matininkas“]], [[Naujas žodis (žurnalas)|„Naujas žodis“]], [[Židinys (žurnalas)|„Židinys “]], „[[Soter]]“, „[[Mūsų žinynas]]“, [[Foto mėgėjas (žurnalas)|„Foto mėgėjas“]], „[[Naujoji Romuva]]“, „[[Skautų aidas]]“, [[Jaunasis ūkininkas (laikraštis)|„Jaunasis ūkininkas“]] „[[Mūsų girios]]“, „[[Studentų dienos]]“ ir kt. Nuo [[1933]] m. buvo [[Lietuviškoji enciklopedija|„Lietuviškosios enciklopedijos“]] bendradarbis, hidrografijos ir hidrologijos skyriaus redaktorius. {{šaltinis|{{ŽE|234}}}} Bibliografavo lietuviškąją hidrologinę spaudą.

Stepono Kolupailos mokslinė veikla prasidėjo Rusijoje. [[1918]] m. jis išleido vadovėlį „Hidrometrija“ – pirmą šios srities veikalą rusų kalba. [[1928]] m. prof. S. Kolupaila pasiūlė originalų metodą, kuris plačiai naudojamas pasaulyje upių žiemos [[Vandens nuotėkis|nuotėkiui]] skaičiuoti, kuris iki šiol plačiai naudojamas pasaulyje. [[1934]] m. jis paskelbė pirmąsias maksimalių [[debitas|debitų]] skaičiavimo empirines formules. Prof S. Kolupaila buvo ne tik [[hidrografija|hidrogafinių]], bet ir hidrologinių tyrimų pradininkas, iškili asmenybė tarp pasaulio hidrologų.<ref>Brunonas Gailiušis, Jonas Jablonskis, Milda Kovalenkovienė. Lietuvos upės, hidrografija ir nuotėkis. Kaunas, Lietuvos energetikos institutas, 2001. 10 psl.</ref>

Iki 1944 m. paskelbė 96 veikalus ir straipsnius iš hidrologijos, daugiausia apie Lietuvos upes. Apskaičiavo kai kurių upių nuotėkį, paskelbė išvadas apie Nemuno nuotėkį ties [[Smalininkai]]s 1812–1932[[1812 m.|1812]]–[[1932 m.|1932]] m. laikotarpiu, propagavo vandens turizmą. Parengė hidrometrinio metraščio 2 t. ([[1929]] m. ir 1930 m.), parašė monografijas apie [[Nevėžis|Nevėžį]] ir [[Nemunas|Nemuną]]. Išleido unikalią pasaulyje paskelbtų publikacijų hidrometrijos klausimais bibliografiją (''Bibliography of Hydrometry,'' 1961 m.).<ref>{{VLE|X|407||Steponas Kolupaila}}</ref>, kurioje apžvelgti keliasdešimčia kalbų paskelbti šios srities moksliniai darbai nuo viduramžių iki XX a. vidurio.

* '''Kolupaila S.''' ''Bibliography of Hydrometry'', [[1961]]. [[:en:University_of_Notre_Dame|Notre Dame]], 975 p.