Vilks Baris: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papildyta |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 25:
== Istorija ==
Vilks Barį europiečiai [[lenapiai|lenapių]] žemėse įkūrė [[1769]] m. Vilks Barį [[1778]] m,. nusiaubė gaisras. Gyvenvietė sparčiai augti ėmė XIX a. pr., apylinkėse radus didelius [[antracitas|antracito]] telkinius. Suklestėjo metalurgijos, metalo apdirbimo pramonė, į miestą plūdo imigrantai ([[lenkai]], [[vokiečiai]], [[airiai]], [[valai]], [[italai]], [[slovakai]], [[rusai]], [[lietuviai]] ir kt.). [[1871]] m. Vilks Bariui suteiktas miesto statusas. Apie [[1930]] m. čia gyveno virš 80 tūkst. žmonių. Nuo XX a. vid. pramonės reikšmė sumažėjo, o XX a. antrojoje pusėje uždarytos visos anglies kasyklos.
eilutė 31 ⟶ 30:
Vilks Baris buvo svarbus lietuvių išeivijos centras. [[Lietuviai]] čia ėmė kurtis nuo XIX a. antrosios pusės: [[1982]] m. jų būta ~600, [[1914]] m. – ~4300, [[1980]] m. – mažiau nei 2000. XXI a. pr. lietuvių kilmės žmonės sudarė ~9 % Vilks Bario gyventojų. Vilks Bario lietuviai buvo įsteigę savišvietos kuopas ir draugijas, turėjo chorą „Aidas“. <ref>{{LTE|12|253}}</ref>
Dar XIX a. pab. įsteigtos Švč.Trejybės, Šv.Mykolo, Šv.Jurgio draugijos ir „Algirdo draugystės“ organizacija. 1906 m. susirinkę delegatai įkūrė [[Amerikos lietuvių Romos katalikų federacija|Amerikos lietuvių Romos katalikų federaciją]]. Kurį laiką mieste veikė [[Lietuvių Romos katalikų susivienijimas Amerikoje|Lietuvių Romos katalikų susivienijimo Amerikoje]] centras, nuo 1930 m. leidžiamas laikraštis [[Garsas (JAV)|„Garsas“]]. Veiklą vystė [[Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugija|Amerikos lietuvių darbininkų lietratūros draugijos]] ir [[Susivienijimas Lietuvių Amerikoje|Susivienijimo lietuvių Amerikoje]] kopos, draugija „Daina“ ir Moterų apšvietos klubas. 1909–1912 m. spausdintas seniausias lietuvių dienraštis [[Draugas (laikraštis)|„Draugas“]].<ref>{{VLE|XXV|XXV t., 509||Wilkes-Barre (Vilks Baras)}}</ref>
[[Vaizdas:08 WILKES-BARRE LIETUVISZKA BAŽNYCZIA.jpg|right|thumb|250px|Senoji Švč. Trejybės bažnyčia XIX amžiaus pabaigoje]] Pirmąją tautišką parapiją įkūrė gretimame [[Plimutas (Pensilvanija)|Plimute]] klebonavęs kun. [[Aleksandras Burba]]. 1893 m. iškilo lietuviška Švč. Trejybės bažnyčia (1911 m. pašventintas naujas neogotikinis pastatas). Pamaldoms kun. A.Burba atvykdavo iš Plimuto, vėliau klebonais tarnavo vietiniai kunigai: Mykolas Šedvydis, [[Antanas Kaupas]], Jonas Balsevičius, J.Martin (airis), Adomas Lopatto, Aleksandras Šulinskas, dr.[[Vincentas Vizgirda]], Jonas Šupšinskas, Pankracas B. Paukštis ir kt. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Švč.Trejybės parapija įsigijo sklypų kapinėms, taip pat buvo nupirkti 1728 balsų „Tellers Kent“ firmos vargonai ir marmurinis altorius.<ref>[http://www.spauda.lt/voruta/tekstai/burba/trejybe.htm ''Švenčiausios Trejybės Parapijos istorija'' (Wilkes-Barre)]</ref> Mieste 1913–2011 m. aktyviai veikė ir Šv.Pranciškaus lietuviška parapija, kuri 1923 m. taip pat buvo pasistačiusi bažnyčią.
| |||