Kauno arkivyskupija: Skirtumas tarp puslapio versijų

31 baitas pašalintas ,  prieš 2 metus
S
nėra keitimo aprašymo
(papild.)
S
{{coord|54.897288|23.884124|type:landmark|display=title}}
[[Vaizdas:LituaniaKauno - Arcidiocesi di Kaunasarkivyskupija.pngJPG|thumb|200px|left280px|Arkivyskupijos padėtis žemėlapyjekurija]]
[[Vaizdas:KaunoLituania arkivyskupija- Arcidiocesi di Kaunas.JPGpng|thumb|250px|right280px|Arkivyskupijos kurijapadėtis žemėlapyje]]
[[Vaizdas:Kauno arkivyskupija, vartai.JPG|thumb|180px|right|Vartai į arkivyskupijos kuriją]]
[[Vaizdas:Kaunas, kurija. Vysk. Matulionio 2017 metai.JPG|miniatiūra|180px|right|2017–aisiais arkivyskupo [[Teofilius Matulionis|T. Matulionio]] metais pakabintas plakatas su jo atvaizdu]]
 
'''Kauno arkivyskupija''' yra viena iš dviejų [[Lietuva|Lietuvos]] [[arkivyskupija|arkivyskupijų]] bei [[Lietuvos bažnytinė provincija|Lietuvos bažnytinės provincijos]] metropolijų. Arkivyskupijos kurija įsikūrusi [[Kaunas|Kaune]], Rotušės aikštėje 14A.
 
== Bažnytinė provincija ==
Kauno bažnytinė provincija yra pati didžiausia šalyje. Ją sudaro 7 dekanatai:
 
* [[Jonavos dekanatas]]
* [[Jurbarko dekanatas]]
 
Arkivyskupija įkurta [[1926]] m.
[[Vaizdas:Kaunas, kurija. Vysk. Matulionio 2017 metai.JPG|miniatiūra|180px|right|2017–aisiais arkivyskupo [[Teofilius Matulionis|T. Matulionio]] metais pakabintas plakatas su jo atvaizdu]]
 
Arkivyskupijai [[1991]] m. priskirtos [[Telšių vyskupija|Telšių]] ir [[Vilkaviškio vyskupija|Vilkaviškio]] vyskupijos, o [[1997]] m. – [[Šiaulių vyskupija]]. Kauno arkivyskupijoje yra 90 parapijų ir 27 koplyčios. Arkivyskupijos teritorijoje gyvena apie 523 000 katalikų, dirba 108 kunigai ir 22 kunigai vienuoliai. [[2006]] m. arkivyskupija gavo apie 14,5 milijono litų pajamų, išleido apie 13,7 milijono litų. Pakrikštyta beveik 5 tūkst. vaikų ir suaugusiųjų, palaidota 6262 žmonių.
 
 
== Kurijos pastatų kompleksas ==
[[Vaizdas:Kauno arkivyskupija, vartai.JPG|thumb|180px|right1|Vartai į arkivyskupijos kuriją]]
 
Kurijos pastatas <ref>{{cite kvr|34577}}</ref> yra regioninės reikšmės architektūros paminklas, priklausantis Kauno Arkivyskupijos kurijos pastatų kompleksui. [[1935]] m. arkivyskupo ir metropolito rūmus projektavo arch. [[Karolis Reisonas]], jie – [[Retrospektyvizmas|retrospektyvizmo]] stiliaus su [[neoklasicizmas|neoklasicizmo]] bruožais. Didingas trijų aukštų pastatas buvo statomas [[1936]]–[[1939]] m. Statybos techninę priežiūrą vykdė pats projekto autorius. Rūmų [[fasadas]] nuo [[Kauno rotušė|Rotušės]] pusės yra [[simetrija|simetriškas]], su keturių kolonų [[portikas|portiku]], puoštas [[baliustrada|baliustradomis]], vazomis. Tokiu fasadu architektas siekė naujojo pastato įsikomponavimo į susiklosčiusį apstatymą ir jo formas. Tačiau dideliu tūriu rūmai išsiskiria iš aplinkinių mažesnių pastatų.<ref>[http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1533#_ftnref7 Kauno arkivyskupijos svečių namai (''architektūros objektai'')]</ref>
 
12 236

pakeitimai