Graikų-persų karai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 13:
|commander2=[[Darijus I]],<br />[[Mardonijus]] †,<br />[[Datis]] †,<br />[[Artafernas]],<br />[[Kserksas I]],<br />[[Artabazas]],<br />[[Megabizas]], <br />[[Hidarnas]]
}}
'''GraikųGreco-persųPersų karais''' vadinama daugybė karinių konfliktų tarp Graikijos [[polis|miestų-valstybių]] ir [[Achemenidų imperija|Persijos imperijos]], vykusių 499 m. pr. m. e.– 448 m. pr. m. e. Konfliktas tarp susiskaldžiusio Graikų pasaulio ir milžiniškos Achemenidų imperijos prasidėjo kai [[Kyras Didysis]] užkariavo [[Jonija|Joniją]] [[547 m. pr. m. e.]] Norėdami suvaldyti nepriklausomybės siekiančius Jonijos miestus, persai kiekvienam iš jų paskyrė po tironą, kitaip vadinamą satrapu. Šie sukėlė daug problemų tiek graikams, tiek persams.
 
[[499 m. pr. m. e.]] [[Miletas|Mileto]] tironas Aristagoras surengė ekspediciją Nakso salai užimti su persų parama. Žygis baigėsi blogai ir nujausdamas savo nuvertimą, Aristagoras nesunkiai sukurstė Mažosios Azijos graikus sukilti prieš persus. Tai buvo [[Jonijos sukilimas|Jonijos sukilimo]], trukusio iki [[493 m. pr. m. e.]] ir įtraukusio kitus [[Anatolija|Anatolijos]] regionus, pradžia. Aristagoras gavo karinę [[Atėnai|Atėnų]] ir [[Eretrija|Eretrijos]] paramą ir 498 m. bendros pajėgos užėmė ir sugriovė [[Sardai|Sardus]], persų regioninę sostinę. Už tai [[Darijus I]] prisiekė atkeršyti Atėnams ir Eretrijai. 497–495 m. pr. m. e. sukilimas tęsėsi nė vienai pusei negaunant pranašumo. 494 m. pr. m. e. persai persigrupavo ir puolė sukilimo centrą – [[Miletas|Miletą]]. [[Ladės mūšis|Ladės mūšyje]] jonėnai buvo sutriuškinti ir sukilimas nuslopo, paskutinieji sukilėliai buvo sunaikinti kitais metais.