Naujoji Vilnia: Skirtumas tarp puslapio versijų

569 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
(→‎Istorija: šaltinis: https://www.facebook.com/nvilnia/photos/a.1357596894287379.1073741838.116288375084910/1357607820952953/?type=3&theater)
}}
 
'''Naujoji Vilnia''' – [[Vilniaus miesto dalis]], esanti į rytus nuo miesto centro, pakeliui į [[Mickūnai|Mickūnus]]. Praeina [[Geležinkelis Vilnius–Turmantas|Vilniaus–Daugpilio geležinkelis]] ([[Naujosios Vilnios geležinkelio stotis]]), keliai {{KK103}} ir {{KK106}}. Elektrinių traukinių [[Kaunas]]-[[Vilnius]] galutinė stotis (už Naujosios Vilnios el. traukiniams yra Elektrodepo stotelė).
 
Yra [[Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia|Šv. Kazimiero bažnyčia]], [[Vilniaus Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia|Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia]], [[Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė]], Naujosios Vilnios poliklinika, [[Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė]], kelios bibliotekos, paštas, knygynas „Vaga“, [[Rokantiškiųstadionas, kapinės]]kultūros namai, stadionaskūrybos centras, [[Gerovės parkas]], [[Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos|Valstybinė teismo medicinos tarnyba]].
 
== Istorija ==
Tapo miesteliu XIX a. antroje pusėje, [[1860]] m. nutiesus [[Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį]] ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyvenus geležinkelininkams. XIX a. pabaigoje buvo įkurti medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. [[1903]] m. pirmąkart gavo miesto teises (minima kaip ''Ново-Вилейск'').
 
[[1911]] m. pastatyta neogotikinio stiliaus [[Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia|šv. Kazimiero bažnyčia]]. [[1920]] m., [[Lenkija]]i okupavus [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]], dauguma fabrikų buvo uždaryti. [[1933]] m. prie miesto prijungti 5 kaimai (''Jabłonówka, Wierzby Polskie, Poręby Górańskie, Żwirble Dolne, Żwirble Górne'') iš [[Mickūnų valsčius|Mickūnų valsčiaus]]. Naujoji Vilnia Lietuvai grąžinta [[1939]] m. kartu su Vilniumi. 1939 m. Lietuvą užėmus TSRS, buvo įkurta karinė bazė.
 
[[1940]]–[[1941]] m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į [[Sibiras|Sibirą]] tremtin buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės. Čia buvo paskutinė stotelė Lietuvoje. Šiems įvykiams atminti pastatytas paguldytas kryžius ir garvežys su vagonais. [[1942]] m. [[Vilniaus getas|Vilniaus geto]] žydai partizanai susprogdino geležinkelį prie Naujosios Vilnios.
 
Traukiantis1941–1942 m. vokiečiams,per Vokietijos okupaciją miestelyje buvo TSRS karo belaisvių stovykla (~5000 jų žuvo). [[1944]] m. liepą per TSRS ir Vokietijos kariuomenių kovas Naujoji Vilnia buvo sudegintasudegė, atstatyta po karo. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nors [[1947]] m. [[lapkričio 12]] d. Naujoji Vilnia buvo prijungta prie Vilniaus, bet [[1950]] m. vėl gavo miesto teises (rajoninio pavaldumo). [[1952]] m. [[gruodžio 22]] d. miestas (kaip ''Nauja Vilnia'') gavo srities pavaldumo teises. [[1957]] m. [[gruodžio 16]] d. prijungta prie [[Vilniaus miestas|Vilniaus miesto]].
 
Iki [[1990]] m. veikė „Neries“ žemės ūkio mašinų, „Žalgirio“ metalo staklių, „Spalio“, „Spalio 40-mečio“, „Statybos apdailos mašinų“ gamyklos, vyno darykla. XX a. 8–9 dešimtmetyje pastatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalų. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, didelės Naujosios Vilnios įmonės bankrutavo, išaugo nedarbas.<ref>{{VLE|16}}</ref>
 
{{adm2|4}}
* {{ML|1|161|Naujoji Vilnia}}
* [http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=3057 Naujosios Vilnios istorija ir dabartis]
{{išn}}
 
 
{{Vilniaus miesto dalys}}