Šakališkių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Šakališkių piliakalnis su gyvenviete''' (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas: komplekso - – 22973, piliakalnio - – 5082, gyvenvietės - – 22974; seni registro kodai: komplekso - – A229KP, piliakalnio - – A229K1P, gyvenvietės - – A229K2P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR326)  – [[piliakalnis]] su papėdės [[gyvenvietė|gyvenviete]] rytiniame [[Marijampolės savivaldybė]]s teritorijos pakraštyje, [[Šakališkiai|Šakališkių]] kaime ([[Igliaukos seniūnija]]), kairiajame [[Šlavanta|Šlavantos]] upelio krante.{{šaltinis|{{VLE|XXII|825||Gintautas Zabiela. Šakališkių piliakalnis}}}}

Pasiekiamas iš plento [[Marijampolė]]  – [[Prienai]] Šakališkiuose pasukus link [[Daukšiai|Daukšių]], už 280  m pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 550  m  – yra priekyje.

Piliakalnis žinomas nuo seno. [[XX a.]] pradžioje jį aprašė [[kraštotyra|kraštotyrininkas]] [[Juozapas Radziukynas]]<ref>[[Juozapas Radziukynas]]. Suvalkų rėdybos piliakalniai. Varšava, [[1909]], p. 10.</ref>. [[1935]]  m. Valstybės archeologijos komisija surinko apie piliakalnį medžiagą ir įpareigojo žemės savininką Joną Karalių jį saugoti<ref>Valstybės archeologijos komisijos medžiaga.  – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 1, ap. 1, b. 30, l. 87-95.</ref>.

[[1972]]  m. piliakalnis paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu AR326<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, [[1973]], p. 121.</ref>. [[1997]]  m. piliakalnis su gyvenviete įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą kaip kultūros vertybių kompleksas A229K<ref>Valstybės žinios. [[1998]], vasario 7, Nr. 14.</ref>, kuris [[1998]] m. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s nutarimu Nr. 612 paskelbtas kultūros paminklu A229KP<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=56552&p_query=&p_tr2= Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais, [[1998]]-05-19].</ref>, o [[2005]]  m. pripažintas valstybės saugomu paminklu<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=255363&p_query=&p_tr2= Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis, [[2005]]-04-29].</ref>.

Archeologinį kompleksą sudaro piliakalnis ir papėdės gyvenvietė. Paminklo teritorijos plotas  – 21800  m². Šiaurėje ji ribojasi su [[Šlavanta|Šlavantos]] upeliu, vakaruose  – bevardžiu upeliu, o iš kitų pusių ją juosia miškas. Piliakalnio šiaurės vakarinėje papėdėje stovi betoninė anotacinio ženklo lenta, o teritorijos šiauriniu pakraščiu palei upelį praeina lauko kelias į kaimo ganyklas.

Piliakalnis kalvinio tipo, balno formos, įrengtas atskiroje kalvoje, stūksančioje Šlavantos dešiniajame krante. Jis ovalo plano, 80  m ilgio šiaurės rytų  – pietvakarių kryptimi ir iki 60  m pločio. Šlaitai statūs, iki 10  m aukščio. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų  – pietvakarių kryptimi, 10  m ilgio ir 6  m pločio, iš visų pusių apjuosta 8­15  m pločio pylimo, kuris šonuose iki 1  m, o galuose  – 2,5-­3  m aukščio.

</gallery>

[[1954]] m. ir [[1962]]  m. piliakalnį ir gyvenvietę žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos mokslo akademijos Istorijos institutas]]. Žvalgymų metu papėdės gyvenvietės teritorijoje rasta [[brūkšniuotoji keramika|brūkšniuotos]], [[grublėtoji keramika|grublėtos]] ir [[lygioji keramika|lygios keramikos]], gyvulių kaulų. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. <ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 2. Vilnius: Mintis, 1975, p. 159, Nr. 706.</ref>.

Piliakalnis su gyvenviete datuojami [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmečiu]] - – [[XIII a.]]

* Apleisti piliakalniai.  – Lietuvos aidas, [[1933]], lapkričio 11.

* A. Kaminski. Materiały do bibliografii archeologicznej Jaćwieży od I do XIII w.  – Materiały Starożytne, t. 1. Warszawa, [[1956]], str. 253.

* [[Petras Tarasenka]]. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius, [[1997]], p. 108-109108–109.

* [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22973 Kultūros vertybių registras: Šakališkių piliakalnis su gyvenviete]