Gorskiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S 1805 m. kašteliono pareigybės nebebuvo. Fortunatas titulavosi kaštelionaičiu. |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17:
Kilę iš [[Varšuva|Varšuvos]] apskrities kaimo ''Góry'' (dab. [[Mazovijos vaivadija]]). Herbas „Nalenč“ žinomas nuo [[XIV a.]] pradžios, [[1413]] m. įvykus [[Horodlės unija]]i, padovanotas lietuvių bajorui Kočanui. Gorskių žemaitiškoji giminės šaka [[XX a.]] dažniausiai vadinosi ''Nalenč Gorskiais''.
Pradininkas –'' Melchioro Gorskio'' sūnus ''Stanislovas Gorskis'' (m. apie [[1620]] m.) XVI a. penktame dešimtmetyje atsikėlęs į Žemaitiją ir [[1574]] m. vedęs žemaitę bajorę ''Darotą Adomavičiūtę-Ganusevičiūtę''. Jų sūnūs ''Jonas Chrizostomas'' ir ''Rapolas'' – vyresnės ir jaunesnės Gorskių šakų pradininkai,
Vyresniosios šakos dvarai Žemaitijoje: [[Čebatoriškiai]], [[Gadvaičiai]], [[Gintališkė]], [[Mankiškė (Bijotai)|Mankiškės]] ir [[Pašatrija]], jaunesniosios: [[Beržėnai (Kelmė)|Beržėnai]], [[Biržuvėnų dvaras|Biržuvėnai]], [[Ketūnai (Mažeikiai)|Ketūnai]], [[Padubysis]], [[Pažižmė]], [[Salantai]], [[Šaukėnai]], be to, ji turėjo [[Lelionys (Alovė)|Lelionų]] ir [[Siponiškės|Siponiškių]] ([[Trakų apskritis]]), [[Lebiodai|Lebiodų]] ir [[Olževas|Olževo]] ([[Gardino apskritis]]) valdas. Žemaitijoje Gorskiai valdė [[seniūnija]]s, buvo [[Karšuva|Karšuvos]], [[Rietavas|Rietavo]], [[Tverai|Tverų]], [[Viešvėnai|Viešvėnų]], [[Mstislavlis|Mstislavlio]] [[tijūnas|tijūnai]], turėjo [[stalininkas|stalininkų]], [[pastalininkis|pastalininkų]], medžioklininkų, [[pataurininkis|pataurininkų]], kariuomenės [[vėliavininkas|vėliavininkų]] ir kitus garbės titulus.<ref>{{VLE|VII|12|[[Rita Regina Trimonienė]]|Gorskiai}}</ref>
| |||