Seinai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lenkams užėmus miestą prasidėjo represijos ir teroras prieš lietuvių tautybės žmones.<ref name=nytimes>[http://query.nytimes.com/mem/archive-free/pdf?_r=1&res=9504E7D61F3EEF33A25755C0A96F9C946195D6CF&oref=slogin Poles Attacked By Lithuanians]. Walter Duranty, [[New York Times]], September 6, 1920. Accessed on October 26, 2007.</ref><ref> Piotr Łossowski, ''Konflikt polsko-litewski 1918-1920'', Książka i Wiedza, 1995, ISBN 8305127699, p.68</ref> Įvairių šaltinių teigimu šios represijos pasireiškė [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] vartojimo viešose vietose uždraudimu, lietuviškų mokyklų, lietuviškų spaustuvių ir lietuvių bendruomenės organizacijų uždarymu.<ref name="Buch_ann">[[Krzysztof Buchowski]], [http://www.lkma.lt/annuals/23annual_en.html Polish-Lithanian Relations in Seinai Region at the Turn of the nineteenth and twentieth Centuries]. LCAS Annuals, vol. XXIII</ref><ref name=nytimes /><ref>{{lt icon}} {{cite journal | last = Makauskas | first = Bronius | authorlink = | coauthors = | title = Pietinės Sūduvos lietuviai už šiaudinės administracinės linijos ir geležinės sienos (1920–1991 m.) | publisher = [[Voruta (newspaper)|Voruta]], No.27-30 | year = 1999 | location = | pages = | quote = | url = http://www.voruta.lt/archyvas/92/928 | id = ISSN 1392-0677 | isbn = }}</ref><ref name=LKA>{{lt icon}} {{cite book | last = Lesčius | first = Vytautas | title = Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918-1920 | publisher = [[Vilnius University]], [[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija]] | year = 2004 | location = Vilnius | pages = 278 | url = | doi = | id = | isbn = 9955423234 }}</ref><ref>{{lt icon}} {{cite book | last = Lesčius | first = Vytautas | coauthors = Editors: dr. Gintautas Surgailis; habil. dr. prof. Algirdas Ažubalis; habil. dr. prof. Grzegorz Błaszczyk; dr. doc. Pranas Jankauskas; dr. Eriks Jekabsons; habil. dr. prof. Waldemar Rezmer and others | title = Karo archyvas XVIII, chapter ''Lietuvos ir Lenkijos karinis konfliktas del Seinu krasto 1919 metais'' | publisher = Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija | year = 2003 | location = Vilnius | pages = 188–189 | url = http://www.kam.lt/EasyAdmin/sys/files/ArchyvasXVIII.pdf | doi = | id = ISSN 1392-6489 |format=PDF}}</ref> Tuo metu mieste gyveno apie 2500 gyventojų.<ref>{{lt icon}} [[Bronius Kviklys]], Mūsų Lietuva Vol.3,1991 in p. 457</ref> Po metų vykstant [[Lenkijos-sovietų karas|Lenkijos-sovietų karui]] miestą užėmė [[Rusijos TFSR]]. Prieš tai buvo pasirašyta [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartis]], kuri priskyrė miestą [[Lietuva|Lietuvos Respublikai]]. [[1920]] m. [[liepos 19]] d. miestą atsiemė Lietuvos kariuomenė. Sovietams pralaimėjus mūšį prie [[Varšuva|Varšuvos]] lenkų kariniai daliniai pradėjo stumti sovietų kariuomenę į rytus ir taip priartėjo prie Seinų miesto, kurį užėmė [[1920]] m. [[rugpjūčio 31]] dieną. Bet lietuviai ir toliau siekė šį lietuvių daugumos apgyvendintą miestą prisijungti prie besikuriančios [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]]. [[1920]] m. [[rugsėjo 2]] dieną Lietuvos kariniai daliniai pradėjo puolimą ir tą pačią dieną užėmė miestą. [[1920]] m. [[rugsėjo 9]] dieną lenkai pradėjo puolimą ir vėl užėmė Seinų miestą. [[1920]] m. [[spalio 7]] d. buvo pasirašyta paliaubas skelbianti ir Seinų miestą Lenkijai paliekanti [[Suvalkų sutartis]]. Viso tarpukario metu iki pat [[1938]] m. [[Lenkijos ultimatumas Lietuvai|1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai]], Lietuvos valdžia reiškė oficialias pretenzijas į šį lietuvių daugumos apgyvendintą miestą. Tuo laikotarpiu miestas buvo sujungtas su [[Gardinas|Gardinu]] ir [[Suvalkai]]s geležinkelio linijomis. [[1925]] m. buvo uždaryta mieste įsikūrusi [[Augustavo vyskupija]], bet miestas ir toliau garsėjo savo medienos pramonės gaminiais ir piligriminių keliautojų lankomais paminklais. Tarpukariu mieste veikė [[Seinų pasienio apasaugosapsaugos korpusas]]. [[Įsiveržimas į Lenkiją|Įsiveržimo į Lenkiją]] metu [[1939]] m. [[rugsėjo 24]] d. į miestą įžengė [[Raudonoji armija]], bet [[1939]] m. [[spalio 13]] d. sovietai perdavė miestą [[Trečiasis Reichas|Nacistinei Vokietijai]]. Miestas viso [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu išliko vokiečių valdžioje. [[1944]] m. [[rugpjūčio 31]] dieną į miestą vėl įžengė [[Raudonoji armija]] ir miestas buvo perduotas komunistinės Lenkijos valdžios administracijai. Pokaryje į miestą pradėjo keltis žmonės iš įvairių sovietų okupuotų tarpukario Lenkijos teritorijų. [[1956]] m. miestas tapo [[pavietas|apskrities]] centru. [[1963]] m. sukurtas [[Seinų miesto herbas]] ir [[Seinų miesto vėliava]].