Robert Falcon Scott: Skirtumas tarp puslapio versijų

440 pridėta baitų ,  prieš 3 metus
vikifikuota, papildyta
(pridėtas šaltinis)
(vikifikuota, papildyta)
[[Vaizdas:Scott of the Antarctic crop.jpg|thumb|right|220px|Narsusis keliautojas Robertas Skotas]]
{{commons|Category:Robert Falcon Scott}}
'''Robertas Skotas''' (''Robert Falcon Scott''; [[1868]]  m. [[birželio 6]] d.  – [[1912]]  m. [[kovo 29]] d.)  – [[Anglija|anglų]] jūrininkas, poliarinis keliautojas.{{šaltinis|{{VLE|XXI|331||Scott Robert Falcon (Robertas Folkonas Skotas)}}}} Vadovavo dviems poliarinėms ekspedicijoms į [[Antarktida|Antarktidą]].
 
== Biografija ==
Buvo trečias vaikas gausioje šešių vaikų šeimoje. Roberto senelis ir dėdės tarnavo Britų kariniame jūrų laivyne ir [[Britų Indija|Britų Indijos]] kariuomenėje. Tėvas vadovavo Plimuto alaus daryklai. Robertas iki devynerių metų mokėsi privačiai šeimoje, vėliau privačioje berniukų mokykloje, o sulaukęs 13 metų įstojo į karo jūrų mokyklą. 1888  m. gavo jaunesniojo, o 1889  m. - – leitenanto laipsnius. Iki 1898  m. tarnavo Britų laivyne. [[1901]]–[[1904]]  m. laivu ''Discovery'' tyrinėjo Antarktidos krantus ties [[Roso jūra]]. ŽiemojoEkspedicijos metu jos nariai žiemojo [[Roso sala|Roso saloje]]; taip pat buvo atrastas [[Eduardo VII pusiasalis]], tyrinėtas [[Roso šelfinis ledynas]], įvykdyta ekspedicija į Antarktidos gilumą, Pietų ašigalio link. Ekspedicijos metu, R. F. Skotas, kartu su kitais dviem britų poliariniais tyrinėtojais E. H. Shackletonu ir E. A. Wilsonu, pasiekė 82°17′ pietų platumos tašką bei surinko daug mokslinių duomenų apie žemyną.
 
Tačiau RobertasR. Skotas labiausiai išgarsėjo savo antrąja ekspedicija. [[1910]]  m. [[birželio 1]] d. Skotas su bendražygiais laivu ''[[Terra Nova]]'' išplaukė iš [[Londonas|Londono]]. Palei [[Afrika|Afrikos]] ir [[Australija|Australijos]] krantus [[1911]]  m. [[sausio 4]] d. pasiekė Roso salą. Iš čia ekspedicijos dalyviai [[ponis|ponių]] ir [[šuo|šunų]] kinkiniais pasileido [[Pietų ašigalis|Pietų ašigalio]] link. Tačiau poniai nepateisino į juos dėtų vilčių ir didelę kelio dalį keliautojai turėjo keliauti pėsčiomis. [[1912]]  m. [[sausio 17]] d. Roberto Skoto ekspedicija pasiekė Pietų polių, tačiau tai padarė mėnesiu vėliau nei [[Roaldas Amundsenas]]. Grįžtant, labai pablogėjo oro sąlygos (nukrito temperatūra, prasidėjo pūgos), todėl ekspedicijos dalyviai kentėjo nuo bado ir nušalimų. Galiausiai visi ekspedicijos dalyviai, tarp jų ir R. Skotas, žuvo. [[1912]]  m. [[lapkričio 12]] d. buvo rasti sušalę ekspedicijos dalyvių kūnai, vos 11 mylių nuo maisto sandėlio. Antarktyje supiltas kapas, kuriame palaidotas Skotas ir kiti žuvę bendražygiai. Ant kapo užrašyti šie žodžiai: ''„Kovoti ir ieškoti, rasti ir nepasiduoti“''. Skoto ekspedicija dažnai vadinama „Siaubingiausia kelione pasaulyje“.
 
== Atminimo įamžinimas ==
Roberto Skoto garbei pavadinta [[Skoto sala]] [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]] (Antarktyje), [[Skoto kalnai]] ir [[Skoto ledynas]] [[Antarktida|Antarktidoje]].
 
16 239

pakeitimai