1921 m. Lietuvos-Latvijos sienos sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S panaikinta Kategorija:Lietuvos valstybinės sienos; įtraukta Kategorija:Lietuvos Respublikos sutartys naudojant HotCat |
pasikartojanti info |
||
Eilutė 1:
'''Lietuvos–Latvijos sienos sutartis''', pasirašyta [[1921]] m. [[gegužės 14]] d. tarp [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Latvija|Latvijos]]<ref>https://www.e-tar.lt/rs/legalact/TAR.CE1A35660D5A/format/ISO_PDF/</ref>. Nustatant sieną tarp naujai sukurtų valstybių, su tam tikrom išlygom, laikytasi [[Kuršo gubernija|Kuršo]] ir [[Kauno gubernija|Kauno gubernijų]] ribų.
Valstybių sienų ginčą išsprendė tarptautinė arbitražinė komisija, vadovaujama škotų diplomato [[Džeimsas Jangas Simpsonas|Džeimso Jango Simpsono]]<ref name=":1">[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. XI tomas, 579 psl.</ref>. Pagal sutartį Lietuva gavo Šventosios–Palangos pajūrio ruožą (183 km²; buvęs Palangos valsčius ir dalis buvusio Latvijos [[Rucavos savivaldybė|Rucavos valsčiaus]]), Latvija – dalį šiauriausių Lietuvos gyvenviečių, taip pat – ginčytinų teritorijų ([[Aknysta]], [[Budbergis|Budbergio]] valsčius), iš viso 290 km². Latvijai teko didesnis plotas, nes pajūrio teritorija laikytina vertingesne nei žemyninė.<ref name=":1" /> [[Mažeikiai]] liko Lietuvai, bet Lietuva negavo teritorijų [[Alūkstos apskritis|Alūkštos apskrityje]], ir liko atskirta nuo Daugpilio ir [[Kalkūnai|Kalkūnų]]. Abi šalys atsisakė pretenzijų į kitus viena kitos plotus. Škotų diplomato
Siena patvirtinta 1921 m. gegužės 14 d. „Konvencija nustatyti sienoms tarp Lietuvos ir Latvijos vietose ir sutvarkyti pasienio gyventojų teisėms ir sienos perkirstojo nejudinamo turto padėčiai“. [[1929]]–[[1930]] m. sausuma einanti siena buvo demarkuota.
Eilutė 9:
Abiejų šalių pretenzijos buvo didesnes: A. Voldemaro ir šalininkų nuomone, Lietuva galėjo pagrįstai pretenduoti į [[Liepoja|Liepoją]] ir Latgalą su [[Daugpilis|Daugpilio]] miestu.<ref>1919 m. sausio 23 d. Lietuvos Ministrų kabinetas, F. 923, apl. 1, b. 24, psl. 225–228.</ref> Būta ir tokių užmojų, kaip [[Jonas Šliūpas|Jono Šliūpo]] vizija sudaryti bendrą baltiška kultūra pagrįstą Lietuvos ir Latvijos valstybę. Latviai taip pat netroško perduoti Lietuvai Palangos ir Šventosios – nuo [[1819]] m. [[Palangos valsčius]] priklausė [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijai]]. Taip pat siekė užvaldyti Mažeikius, ir nenorėjo prileisti lietuvių prie Dauguvos upės<ref name=":2">Lietuvos sienos. Lietuva: Baltos lankos, 2009. psl. 113.</ref>. Latvijos poziciją taip pat dalinai veikė Lenkija, kuri tikėjosi ties Daugpiliu susijungti su Latvija, ir tikėjosi per Latvijos valdomą Palangą prieiti prie Klaipėdos krašto. Savotišku atsaku į J. Šliūpo projektą, latviai 1921 m. pasiūlė projektą sujungti Latviją su Lietuva, be Vilniaus krašto ir pavadinti Aistija, su sostine Rygoje.<ref name=":2" />
== Sienos atkūrimas ==
| |||