1921 m. Lietuvos-Latvijos sienos sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Amphibia07 (aptarimas | indėlis)
1993m. sutarties linkas
Nestea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Lietuvos–Latvijos sienos sutartis''', pasirašyta [[1921]] m. [[gegužės 14]] d. tarp [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Latvija|Latvijos]]<ref>https://www.e-tar.lt/rs/legalact/TAR.CE1A35660D5A/format/ISO_PDF/</ref>. Nustatant sieną tarp naujai sukurtų valstybių, su tam tikrom išlygom, laikytasi [[Kuršo gubernija|Kuršo]] ir [[Kauno gubernija|Kauno]] gubernijų]] ribų.
 
Valstybių sienų ginčą išsprendė tarptautinė arbitražinė komisija, vadovaujama škotų diplomato [[Džeimsas Jangas Simpsonas|Džeimso Jango Simpsono]]<ref name=":1">[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. XI tomas, 579 psl.</ref>. Pagal sutartį Lietuva gavo Šventosios–Palangos pajūrio ruožą (183 km²), Latvija – dalį šiauriausių Lietuvos gyvenviečių, taip pat – ginčytinų teritorijų ([[Aknysta]]), iš viso 290  km². Latvijai teko didesnis plotas, nes pajūrio teritorija laikytina vertingesne nei žemyninė.<ref name=":1" /> Abi šalys atsisakė pretenzijų į kitus viena kitos plotus. Škotų diplomato garbei, Palangoje yra pavadinta Simpsono gatvė.
 
Siena patvirtinta [[1921]] m. gegužės 14 d. „Konvencija nustatyti sienoms tarp Lietuvos ir Latvijos vietose ir sutvarkyti pasienio gyventojų teisėms ir sienos perkirstojo nejudinamo turto padėčiai“. [[1929-]]–[[1930 ]] m. sausuma einanti siena buvo demarkuota.
 
== Derybos ir teritorijų mainai ==
Nepaisant to, kad Kuršo ir Kauno gubernijos didžiąja dalimi sutapo su etnografine lietuvių ir latvių riba, neišvengta ginčų.
 
Abiejų šalių pretenzijos buvo didesnes: A. Voldemaro ir šalininkų nuomone, Lietuva galėjo pagrįstai pretenduoti į [[Liepoja|Liepoją]] ir Latgalą su [[Daugpilis|Daugpilio]] miestu.<ref>1919 m. sausio 23 d. Lietuvos Ministrų kabinetas, F. 923, apl. 1, b. 24, psl. 225-228225–228.</ref> Būta ir tokių užmojų, kaip [[Jonas Šliūpas|Jono Šliūpo]] vizija sudaryti bendrą baltiška kultūra pagrįstą Lietuvos ir Latvijos valstybę. Latviai taip pat netroško perduoti Lietuvai Palangos ir Šventosios - – nuo [[1819]]  m. [[Palangos valsčius]] priklausė [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijai]]. Taip pat siekė užvaldyti Mažeikius, ir nenorėjo prileisti lietuvių prie Dauguvos upės<ref name=":2">Lietuvos sienos. Lietuva: Baltos lankos, 2009. psl. 113.</ref>. Latvijos poziciją taip pat dalinai veikė Lenkija, kuri tikėjosi ties Daugpiliu susijungti su Latvija, ir tikėjosi per Latvijos valdomą Palangą prietiprieiti prie Klaipėdos krašto. Savotišku atsaku į J. Šliūpo projektą, latviai 1921  m. pasiūlė projektą sujungti Latviją su Lietuva, be Vilniaus krašto ir pavadinti Aistija, su sostine Rygoje.<ref name=":2" />
 
TarpinkaujantTarpininkaujant britams, 1921  m. Lietuvai su Latvija pavyko susitarti. Lietuvai perduota [[Palanga]], [[Šventoji]] – buvęs Palangos valsčius ir dalis buvusio Latvijos [[Rucavos savivaldybė|Rucavos valsčiaus]]. Latvijai – [[Aknysta]], [[Budbergis|Budbergio]] valsčius. [[Mažeikiai]] liko Lietuvai, bet Lietuva negavo teritorijų [[Alūkstos apskritis|Alūkštos apskrityje]], ir liko atskirta nuo Daugpilio ir [[Kalkūnai|Kalkūnų]].
 
Įdomu, kad Latvijos siena su Lenkija sutarta daug vėliau, 1929 m., ir patvirtinta 1933 m. Lenkija siekė [[Latgala|Latgalos]], lenkiškosios Livonijos, bet nepavykus užimti Lietuvos, nesiryžta tęsti Vilniaus koridoriaus anapus [[Dauguva|Dauguvos]].<ref name=":0">[[Lietuvių enciklopedija]]. Bostonas: Lietuvių enciklopedijų leidykla, 1958 m. XIV tomas, 235 psl.</ref>
 
== Sienos atkūrimas ==
[[1993]] metųm. [[birželio 29]] dienosd. [[1993 m. Lietuvos-Latvijos sienos atkūrimo sutartis|"Sutartimi„Sutartimi dėl valstybės sienos atstatymo tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos"Respublikos“]] siena atkurta.
 
== Taip pat žiūrėtiskaitykite ==
* [[Lietuvos sienos]]
 
== Šaltiniai ==