1921 m. Lietuvos-Latvijos sienos sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Praplėstas straipsnis |
||
Eilutė 1:
'''Lietuvos–Latvijos sienos sutartis''', pasirašyta [[1921]] m.
Valstybių sienų ginčą išsprendė tarptautinė arbitražinė komisija, vadovaujama škotų diplomato [[Džeimsas Jangas Simpsonas|Džeimso Jango Simpsono]]<ref name=":1">[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. XI tomas, 579 psl.</ref>. Pagal sutartį Lietuva gavo Šventosios–Palangos pajūrio ruožą (183 km²), Latvija – dalį šiauriausių Lietuvos gyvenviečių, taip pat – ginčytinų teritorijų ([[Aknysta]]), iš viso 290 km². Latvijai teko didesnis plotas, nes pajūrio teritorija laikytina vertingesne nei žemyninė.<ref name=":1" /> Abi šalys atsisakė pretenzijų į kitus viena kitos plotus. Škotų diplomato garbei, Palangoje yra pavadinta Simpsono gatvė.
Siena patvirtinta [[1921]] m. gegužės 14 d. „Konvencija nustatyti sienoms tarp Lietuvos ir Latvijos vietose ir sutvarkyti pasienio gyventojų teisėms ir sienos perkirstojo nejudinamo turto padėčiai“. 1929-1930 m. sausuma einanti siena buvo demarkuota.
Lietuvai perduota [[Palanga]], [[Šventoji]] – buvęs Palangos valsčius ir dalis buvusio Latvijos Rucavos valsčiaus. Latvijai – [[Aknysta]], [[Budbergis|Budbergio]] valsčius. Abiejų šalių pretenzijos buvo didesnes: lietuviai siekė iki Liepojos, latviai – iki Klaipėdos.<ref name=":0" />▼
== Derybos ir teritorijų mainai ==
Nepaisant to, kad Kuršo ir Kauno gubernijos didžiąja dalimi sutapo su etnografine lietuvių ir latvių riba, neišvengta ginčų.
Abiejų šalių pretenzijos buvo didesnes: A. Voldemaro ir šalininkų nuomone, Lietuva galėjo pagrįstai pretenduoti į Liepoją ir Latgalą su Daugpilio miestu.<ref>1919 sausio 23d. Lietuvos Ministrų kabineto, F. 923, apl. 1, b. 24, l. 225-228)</ref> Būta ir tokių užmojų, kaip Jono Šliūpo vizija sudaryti bendrą baltiška kultūra pagrįstą Lietuvos ir Latvijos valstybę. Latviai taip pat netroško perduoti Lietuvai Palangos ir Šventosios - nuo [[1819]] m. [[Palangos valsčius]] priklausė [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijai]]. Taip pat siekė užvaldyti Mažeikius, ir nenorėjo prileisti lietuvių prie Dauguvos upės<ref name=":2">Lietuvos Sienos. Baltos Lankos, 2009. Psl. 113.</ref>. Latvijos poziciją taip pat dalinai veikė Lenkija, kuri tikėjosi ties Daugpiliu susijungti su Latvija, ir tikėjosi per Latvijos valdomą Palangą prieti prie Klaipėdos krašto<ref name=":2" />. Savotišku atsaku į J. Šliūpo projektą, latviai 1921 m. pasiūlė projektą sujungti Latviją su Lietuva, be Vilniaus krašto ir pavadinti Aistija, su sostine Rygoje.
Įdomu, kad su Lenkija Latvijos siena sutarta daug vėliau, 1929 m., ir patvirtinta 1933 m. Lenkija siekė Latgalos, lenkiškosios Livonijos, bet nepavykus užimti Lietuvos, nesiryžta tęsti Vilniaus koridoriaus anapus [[Dauguva|Dauguvos]].<ref name=":0" />▼
▲Tarpinkaujant britams, 1921 m. Lietuvai su Latvija pavyko susitarti. Lietuvai perduota [[Palanga]], [[Šventoji]] – buvęs Palangos valsčius ir dalis buvusio Latvijos Rucavos valsčiaus. Latvijai – [[Aknysta]], [[Budbergis|Budbergio]] valsčius.
▲Įdomu, kad
== Sienos atkūrimas ==
1993 metų birželio 29 dienos "Sutartimi dėl valstybės sienos atstatymo tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos" siena atkurta.
== Taip pat žiūrėti ==
[[Lietuvos sienos]]
== Šaltiniai ==
| |||