Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S Atmestas Анатолий Колесников pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zirzilia keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 35:
[[1901]]–[[1902]] m. Čiurlionis, vėl [[Mykolas Oginskis|M. Oginskio]] remiamas, tobulinosi [[Leipcigas|Leipcigo]] karališkojoje konservatorijoje, kur pas prof. K. Reinekę studijavo kompoziciją, o pas prof. S. Jadasoną kontrapunktą. Tuo metu pradėjo nuosekliai kurti muzikinius [[Neoromantizmas|neoromantinius]] kūrinius. Leipcige, kuris buvo stambus Vokietijos kultūrinis centras, Čiurlionis visapusiškai lavinosi, skaitė filosofijos raštus, lankėsi muziejuose, operose. [[1900]]-01 m. laikotarpiu sukurtas vienas garsiausių Čiurlionio muzikos kūrinių – simfoninė poema „Miške“.
Greičiausiai Leipcige Mikalojų patraukė dailė, jame jis galėjo susipažinti su [[Max Klinger|Makso Klingerio]] ir [[Arnold Böcklin|Arnoldo Beklino]] [[simbolizmas|simbolistine]] kūryba. [[1902]] m. grįžo į Druskininkus, bet netrukus vėl išvyko į Varšuvą. [[1902]]-03 m. Čiurlionis mokėsi Varšuvos piešimo, o [[1904]]-06 m. Varšuvos dailės mokyklose. Taip pat lankė prof. J. Staterio vadovaujamą chorą. [[1905]] m. vadovavo [[Varšuvos lietuviai|Varšuvos lietuvių]] savišalpos draugijos chorui, o lankydamasis tėviškėje rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas. [[1903]]–[[1907]] m. laikotarpiu sukurtas muzikinis kūrinys, simfoninė poema „Jūra“. Tačiau tuo metu Čiurlionį vis labiau traukė dailė. [[1906]] m. Čiurlionio dailės darbai, eksponuoti [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], patraukė platesnės rusų kultūrinės visuomenės dėmesį. Nuo [[1907]] m. Mikalojus galutinai apleido muziką, o dailės darbai pradėjo evoliucionuoti iki sudėtingų ir fantastiškų simbolistinių paveikslų ciklų.
[[1905]] m. keliavo po [[Krymas|Krymą]] ir [[Kaukazas|Kaukazą]], [[1906]] m. aplankė [[Drezdenas|Drezdeną]], [[Praha|Prahą]], [[Viena|Vieną]], [[Niurnbergas|Niurnbergą]] ir [[Miunchenas|Miuncheną]]. Tuo metu dailininką jaudino ir [[Lietuva|lietuvių]] tautinis nubudimas. [[1905]] m. revoliucija Rusijoje sukrėtė imperiją ir sudarė palankesnes sąlygas tautos sąmonėjimui. Čiurlionis taip rašo broliui Povilui: „''Ar Tau žinomas lietuvių judėjimas? Aš pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai''“. Čiurlionis suranda ryšių su [[Vilnius|Vilniuje]] veikusiais lietuvių inteligentais ir kitais dailininkais. [[1907]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] suorganizavo Pirmąją lietuvių dailės parodą, kurioje eksponavo savo kūrinius. [[1908]] m. vadovavo „Vilniaus kanklių“ draugijos chorui, sudarė atskirą vyrų choro grupę, kuri dainavo jo paties harmonizuotas liaudies dainas. Koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais. [[1908]] m. Vilniuje surengė Antrąją lietuvių dailės parodą, prie [[Lietuvių dailės draugija|Lietuvių dailės draugijos]] įkūrė Muzikos fondą kompozitorių kūrybai remti (veikė 1908–[[1911]] m.), buvo valdybos narys.
| |||