|
=== Reorganizacijos problemos ===
Nepaisant Kongreso nomenklatūros, ši institucija neturėtų būtų laikoma kaip atstovaujanti, populiari, išrinkta atstovų grupė. Daugelis valstijų neturėjo konstitucijų, o tose, kurios buvo, kaip [[Badeno didžioji kunigaikštystė|Badeno didžiosios kunigaikštystės]]<nowiki/>s, balsavimo teisė buvo reguliuojama griežtų žemės reikalavimų, dėl kurių tik maža dalis vyrų galėjo balsuoti. Taip pat šis nepraktiškas sprendimas neatspindėjo naujojo Prūsijos statuso schemoje. Nors Prūsijos armija pralaimėjo 1806-ais [[Jėnos mūšis|Jėnos mūšyje]], ji buvo pergalinga Vaterlo, dėl ko Prūsijos lyderiai tikėjosi turėti svarią galią Vokietijos politikoje.
Vokiečių [[Nacionalizmas|nacionalizmo]]<nowiki/>nacionalizmo kilimas, paveiktas vokiečių patirties Napoleono metais, iš pat pradžių siejamas su [[liberalizmas|liberalizmu]], pakeitė politinius, socialinius ir kultūrinius santykuis tarp vokiečių valstijų. Šiame kontekste, galima surasti nacionalizmo šaknis Napoleono laikuose. ''Burschenshaft'' studentų organizacijos ir masinės demonstracijos (pavyzdžiui, Wartburgo[[Vartburgo pilis} Vartburgo pilyje]] 1817-ųjų spalį), prisidėjo prie augančio vienybės jausmo tarp vokiškai kalbančių vidurio Europiečių. Taip pat, Išsilaisvinimo karo pažadai, neišpildyti pasiekus taiką, sukėlė išrinktos valdžios bei platesnio dalvavimo politiniame procese troškimą. Studentiškų organizacijų agitacija leido konservatyviems lyderiams - Klemens[[Klemensas Wenzel,Vencelis MetternichuiLotaras fon Meternichas| Klemensui Meternichui]] - bijoti tautinio sentimento iškilimo. Vokiečių dramatisto Augusto fon Kotzebue nužudymas 1819-ųjų kovą, įvykdytas radikalių studentų siekiančių susivienijimo, buvo pasektas Karslbado įsakų, trukdančių intelektualiai nacionalizmo vadovybei, paskelbimu 1819 rugsėjo 20-ą,
MetternichasMeternichas sugebėjo panaudoti konservatyviųjų pyktį dėl nužudymo priėmimui įsako, sumažinančio spaudos laisvę bei liberalius ir nacionalistinius judėjimus. To pasekoje, ''Burschenchaften'' draugijos turėjo pasitraukti į pogrindį, jų leidinių kiekis buvo sumažintas, spaudos ir privačios korespondencijos cenzūra - sugriežtinta, akademinė kalba ribojama - universiteto profesoriai neteko teisės skatinti nacionalistines diskusijas. Joseph fon Görres rašė savo pamflete ''Teuschland un die Revolution (Vokietija ir revoliucija)'' (1820), kad yra neįmanoma ir nenorima riboti viešąją kalbą reakcionariais metodais.
== Šaltiniai ==
|
