1919–1939 m. žemės reforma: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
Atmestas 86.38.183.240 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas)
(→‎Projektas: Pataisyta klaida)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
S (Atmestas 86.38.183.240 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas))
Žyma: Atmesti
Iki reformos dvarų valdos sudarė 1384 tūkst. [[hektaras|ha]] Lietuvos teritorijos, t. y., apie 26 % visos [[1919]] m. visos valstybės teritorijos. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] dalis Lietuvos dvarų buvo apleisti ar sunaikinti savininkams pasitraukus dėl karo, kas lengvino dvarų žemės nusavinimą. Be to, kai kurie dvarininkai buvo sulenkėję ir nusiteikę prieš Lietuvos nepriklausomybę.
 
1919 m. [[sausio 1]] d. [[Mykolas Krupavičius|Mykolo Krupavičiaus]] pirmininkaujamas [[Lietuvos krikščionių demokratų partija|Lietuvos krikščionių demokratų partijos]] Centro komitetas nusprendė, jog dvarų žemės išdalijimas turi būti pradėtas vykdyti dar iki [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] pirmojo susirinkimo. Pasiūlymą [[vasario 21]] d. priėmė [[Antroji Lietuvos valstybės konferencija]], vykusi [[Kaunas|Kaune]]. Krikščionys demokratai, [[Tautininkų sąjunga]] ir [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga]] pasisakė už nusavintos žemės atidavimą į nuosavybę, [[Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija]] ir [[Lietuvos socialdemokratų partija]] pasisakė už suvalstybintos žemės nuomą bežemiams ir mažažemiams. Krikščionys demokratai ir tautininkai pasisakė už atlygintiną žemės nusavinimą, socialistai liaudininkai reikalavo nusavinti neatlygintinai. M. Krupavičiaus ir [[Albinas Rimka|A. Rimkos]] paruoštas reformos projektas buvo išnagrinėtas Steigiamajame Seime. [[1922]] m. [[kovobalandžio 293]] d. priimtaspaskelbtas Žemės reformos įstatymas (priimtas [[vasario 15]] d.), kuriame nurodyta nusavinti didesnių kaip 80 ha ūkių žemę, savininkams paliekant 80 ha minimumą, už nusavinimą skirti kompensacijas. Taip pat numatyta nusavinti ir išdalinti kitų šalių kariuomenėse tarnavusių ar prieš Lietuvos nepriklausomybę veikusių savininkų valdas.<ref name="Karasevičiūtė">[http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2006~1367157293500/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content Prelatas Mykolas Krupavičius ir žemės reforma Lietuvoje 1919–1926 metais]</ref>
 
[[1929]] m. įstatymu nenusavinamos ūkių žemės minimumas padidintas iki 150 ha. Tokiu būdu dvarų savininkams palikta apie 82,7 tūkst. ha.<ref name="Daugalienė-59">{{cite book|title=Žemėtvarka Lietuvoje|year=2004|chapter=Tarpukario Lietuvos 1918-1939 m. laikotarpis|author=[[Pranas Aleknavičius]]|coauthors=Vytautas Skuodžiūnas|pages=59|isbn=9955-9729-0-4}}</ref>