Ispanijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Nuorodos: menkai susijusi nuoroda |
|||
Eilutė 94:
== Ispanija XIX a ==
=== Napoleono karai
[[Vaizdas:El_Tres_de_Mayo,_by_Francisco_de_Goya,_from_Prado_in_Google_Earth.jpg|thumb|right|200px|"[[1808]] m. [[kovo 3]] d. " [[Francisco Goya]] paveikslas, vaizduojantis kaip Napoleono kariai žudo ispanų sukilėlius.]]
Iš pradžių Napoleono karuose Ispanija kovojo su Prancūzija. 1808 m. kovo mėn. į Ispaniją įsiveržė 100 000 prancūzų kariuomenė.<ref>Carl Cavanagh Hodge (ed.) Encyclopedia of the Age of Imperialism, 1800–1914, Volumes 1 & 2. P.74</ref> Ispanijos armija buvo greitai sutriuškinta ir Karolis IV nusprendė tapti prancūzų sąjungininku. [[Trafalgaro mūšis|Trafalgaro mūšyje]] buvo sunaikinta ispanų-prancūzų laivynas ir ispanijos karalius pradėjo svarstyti ar jam apsimoka sąjunga su [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonu]]. Ispanija trumpam pasitraukė iš Kontinentinės sistemos ir supykęs Napoleonas nuvertė Ispanijos karalių. Tam labai pasipriešino ispanai ir visoj šaly susidarė Karolio sūnaus [[Ferdinandas VII|Ferdinando]] vardu veikiančios ''juntas''.▼
Ispanija dalyvavo [[Pirmoji antiprancūziška koalicija|Pirmosios koalicijos kare]] prieš revoliucinę Prancūziją.<ref>Gregory Fremont-Barnes (ed.) ENCYCLOPEDIA OF
THE AGE OF POLITICAL REVOLUTIONS AND NEW IDEOLOGIES, 1760–1815. Vol.I. P. xl</ref>
▲
Ispaniją užblokavo britai, o jos kolonijos, pirmąkart atskirtos nuo Ispanijos, nepriklausomai prekiavo su Didžiąja Britanija. Britų nesėkmingi įsiveržimai į Pietų Ameriką padrąsino nepriklausomybės siekius. Iš pradžių juntos parėmė Ferdinandą, nes iš Madrido tikėjosi didesnės autonomijos pagal jų suprojektuotą liberalesnę konstituciją. Generaliniai rūmai (Cortes Generales) pabėgo į [[Kadizas|Kadizą]]. Ten buvo sukurta pirma šiuolaikinė Ispanijos konstitucija (formaliai vadinama ''La Pepa'').
| |||