Kinų raštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Illustr (aptarimas | indėlis)
Wubihua metode pakanka penkių klavišų bet kokio hieroglifo įvedimui
Illustr (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 68:
Maža to, 1913 m buvo sukurta specialių ženklų abėcėlė ''zhuyin'', skirta rašyti hieroglifų tarimui. Ji, sudaryta iš 40 ženklų, nėra panaši į lotynišką raštą, bet savita ir pritakyta būtent kinų kalbos tarimo ypatumams.<br />
Savaime aišku, Kinijai susiduriant su Vakarais, buvo bandoma šią kalbą [[transkribavimas|transkribuoti]] [[lotyniški rašmenys|lotyniškais]] (ir [[kirilica|kirilicos]]) rašmenimis. Tokiu būdu išsivystė keletas skirtingų sistemų, iš kurių šiuo metu labiausiai naudojama ''Pinyin''.<br />
''Pinyin'' dažniausiai ir yra sistema, kuria hieroglifai vedami į [[kompiuteris|kompiuterius]]: programos pačios konvertuoja tarimą į ''hanzi''. Kai kuriose vietose, ypač [[Taivanas|Taivane]], paplitęs ir vedimas naudojant ''zhuyin''. Tokiu atveju klaviatiūra turi turėti specialius užrašus. Mobiliuosiuose telefonuose kartu su pinyin yra plačiai paplitusi kita hieroglifų vedimo sistema, ''Wubihua'', t.y. penkių brūkšnių metodas. Jame kiekvienas hieroglifas įvedamas brūkšnys po brūkšnio naudojant penkis klavišus (arba penkis kvadratukus [[jutiklinis ekranas|jutikliniame ekrane]]), atitunkančiusatitinkančius įvairiusvisus brūkšnių pavidalus.
 
Ne mažiau svarbi problema buvo ir atvirkštinis „transkribavimas“, kuomet užsienietiškus žodžius reikia užrašyti kiniškai. Akivaizdu, kad vietiniai vietovardžiai užrašomi hieroglifais, ir visi turi savo reikšmes: pvz., [[Šanchajus]] (上海, ''Shanghai'') reiškia „viršutinė jūra“, [[Pekinas]] (北京, ''Beijing'') – „šiaurės sostinė“, o [[Honkongas]] (香港, ''Xiangkang'') – „kvapų uostas“. Lygiai taip hieroglifai buvo pritaikyti ir kaimyninėms šalims: pvz., [[Japonija]] (日本, ''Riben'') reiškia „saulės pradžia“.