Steigviliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Werteris (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 29:
[[1903]] m. steigviliečio ūkininko Poželos klėtyje buvo surengtas vienas pirmųjų [[Lietuviškas vakaras|lietuviškų vakarų]], kurio metu buvo suvaidinta [[Žeimelis|žeimeliečio]] daktaro, literato [[Adomas Sketeris|Adomo Sketerio]] pjesė „Iš tamsos į šviesą“. Vaidinimą, kuriame pats dalyvavo, plačiai aprašė tuometis publicistas, vėliau vienas iš [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] įkūrėjų ir lyderių, [[Vincas Mickevičius-Kapsukas]]. Jo straipsnyje „Laiškas iš Lietuvos“ rašoma:
''[...] Nemažą triukšmą tarp žmonių ir policijos taip pat padaro ir naminiai spektakliai. [...] Pereitą rudenį ir žiemą buvo pasklidusios dėl tų spektaklių Suvalkų gubernijoje kratos ir kalbos. [...] Panašios kalbos dabar pasklido apie Steigvilių sodžių (Panevėžio pav.), kur pereitą vasarą buvo vaidinama nauja drama „Iš tamsos į šviesą“. Dramos turinys yra toks: pabaigusį 4 klases vaikiną tėvai būtinai varo į seminariją; tas neina ir už tai išvaromas iš tėvų namų. Bet jis nepameta mokslo, pabaigia gimnaziją ir universitetą. Tuo tarpu tėvo apmaudas pradeda mažti, jis atsimena savo sūnaus kalbas ir pradeda gailėtis, kad taip aštriai su juo apsiėjo, tuomet juodu vėl susitaiko. Toks, trumpai sakant, buvo tos dramos turinys. Tema čionai labai gerai parinkta, ypatingai, kad Steigvilių apylinkėje yra labai daug leidžiančių į mokslą savo vaikus.''; ''Žmonių per spektaklį buvo susirinkę apie pustrečio šimto. Roles atliko vaidintojai labai gerai, norint kai kurias vaidino paprastos sodietės mergaitės. Įspūdis publikai buvo padarytas labai didelis, vaidinant buvo toks tykumas, kad būtų buvę galima girdėti musę lekiant; tik kai tėvas varė iš namų savo sūnų už tai, kad neina į seminariją, kai kurios dėdienės, matyt, taip pat turinčios besimokančius sūnus, ėmė šaukti: „Į seminariją važiuok! Į seminariją!...“ Didesnei daliai spektaklis labai patiko, norint kiti ėjo ten kokių „komedijų“ pažiūrėti, kiti kokių kalbų apie karą pasiklausyti. Tik senesniųjų dalis atrado, kad ten buvo išjuokiami kunigai... [...] Ypatingai uostinėjo, ar nebuvo per tą spektaklį kas apie karą kalbama, ar nebuvo caro valdžia kritikuojama. Buvo besirengianti vienur kitur kratą padaryti, bet iki šiol dar nesusirengė; bent tik dabar gąsdina, kad reikėsią vaidintojams ir vietą davusiam pinigais užmokėti kokią bausmę.''<ref>Genė JUODYTĖ. [http://www.skrastas.lt/?data=2013-08-16&rub=1144745056&id=1376312913 Steigvilių lietuviškas vakaras]</ref>
 
Tarpukariu kaime veikė Steigvilių Pieno Perdirbimo draugijos pieninė.
 
Sovietmečiu kaimas priklausė [[Karolis Požela|Karolio Poželos]] vardo [[kolūkis|kolūkiui]], kurio centras buvo Bardiškiuose. Buvusiame ūkininko Valiulio sodybos name kelerius metus veikė Steigvilių pradinė mokykla.<ref>https://bardiskiupm.pakruojis.lm.lt/istorija.html</ref> Šiame name taip pat veikė biblioteka, buvo demonstruojami [[Kinas|kino]] filmai, organizuojamos vakaronės.