Michailas Lermontovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Illustr (aptarimas | indėlis)
bibliografiją į apačią
Illustr (aptarimas | indėlis)
pašalinti pasikartojimai
Eilutė 34:
[[Vaizdas:М. Ю. Лермонтов ребенком. 1817-1818 гг..jpg|thumb|left|150px|Michailas Lermontovas 3jų-4ių metų amžiaus]]
[[Vaizdas:Lerm Dagestan.jpg|thumb|Lermontovo paveikslas „Susišaudymas Dagestano kalnuose“]]
Michailas Lermontovas gimė atsargos majoro Jurijaus Lermontovo šeimoje. M. Lermontovas buvo gabus viskam: grojo keliais instrumentais, puikiai piešė, daug skaitė. 1828 m. senelė jį atvežė į Kilmingųjų pensioną prie Maskvos universiteto. Pensione, pasižyminčiame literatūrinėmis tradicijomis, Lermontovas sukūrė pirmuosius eilėraščius, kuriuose siekė įprasminti katastrofišką pasaulio sukilimą ir antitezes. Jiems taip pat būdinga ir baironiška problematika – neeilinės asmenybės susidūrimas su visuomene, ir šileriškas nesitaikstymas su viešpataujančia pasaulyje neteisybe, protestas prieš tironiją. Rašyti eiles jam buvo būtinybė – jos atstojo dienoraštį.
Michailas Lermontovas gimė atsargos majoro Jurijaus Lermontovo šeimoje. Vaikystėje
M. Lermontovas grojo keliais instrumentais, piešė, daug skaitė. 1828 m. senelės atvežtas į pensioną prie Maskvos universiteto. Pensione, pasižyminčiame literatūrinėmis tradicijomis, Lermontovas sukūrė pirmuosius eilėraščius. Nuo 1830 m. rugsėjo mėn. M. Lermontovas studijavo Maskvos universitete, tuo metu parašė apie 200 eilėraščių.
 
1830 m. M. Lermontovas įstojo į Maskvos universitetą. Mokslas moralės ir politikos skyriuje jo netenkino, todėl kitais metais jis perėjo į filologijos mokslų skyrių. Ten vyko studentų sąjūdis, į kurį M. Lermontovas aktyviai įsijungė, dalyvavo studentų protesto akcijose. Jo nuotaikas studijų metais liudija dažniau skambantys politiniai motyvai eilėraščiuose. Asmeniniame gyvenime M. Lermontovą persekiojo nusivylimai - už kito ištekėjo poeto mylimoji. Studijų metu parašė apie 200 eilėraščių.
== Išsilavinimas ==
 
M. Lermontovas buvo gabus viskam: grojo keliais instrumentais, puikiai piešė, daug skaitė. 1828 m. senelė jį atvežė į Kilmingųjų pensioną prie Maskvos universiteto. Pensione, pasižyminčiame literatūrinėmis tradicijomis, Lermontovas sukūrė pirmuosius eilėraščius, kuriuose siekė įprasminti katastrofišką pasaulio sukilimą ir antitezes. Jiems taip pat būdinga ir baironiška problematika – neeilinės asmenybės susidūrimas su visuomene, ir šileriškas nesitaikstymas su viešpataujančia pasaulyje neteisybe, protestas prieš tironiją. Rašyti eiles jam buvo būtinybė – jos atstojo dienoraštį.
 
1830 m. M. Lermontovas įstojo į Maskvos universitetą. Mokslas moralės ir politikos skyriuje jo netenkino, todėl kitais metais jis perėjo į filologijos mokslų skyrių. Ten vyko studentų sąjūdis, į kurį M. Lermontovas aktyviai įsijungė, dalyvavo studentų protesto akcijose. Jo nuotaikas studijų metais liudija dažniau skambantys politiniai motyvai eilėraščiuose. Asmeniniame gyvenime M. Lermontovą persekiojo nusivylimai - už kito ištekėjo poeto mylimoji.
 
1832 m. pavasarį M. Lermontovui teko palikti universitetą ir išvažiuoti iš Maskvos - egzaminų metu jis atsakinėjo ne taip, kaip dėstė profesoriai ir, susiginčijęs, užsitraukė jų rūstybę. Tų pačių metų rudenį M. Lermontovas įstojo į Peterburgo gvardijos praporščikų ir kavalerijos junkerių mokyklą. Kaip vėliau rašė, tai buvo dveji baisūs metai - jį slėgė tos mokyklos absoliutus dvasinis vakuumas. Nuo 1834 m. jis tarnavo husarų gvardijos pulke Carskoje Selo.