Indoeuropiečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Žyma: 2017 kodo redagavimas
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Žyma: 2017 kodo redagavimas
Eilutė 13:
Pasak M. Gimbutienės teorijos, maždaug prieš 4000 metų, į šiaurę nuo [[Juodoji jūra|Juodosios]] ir [[Kaspijos jūra|Kaspijos]] jūrų, gyveno indoeuropiečių protėviai, susiformavo praindoeuropietiška pilkapių kultūra. Netrukus, šios kultūros gentys didelėmis bangomis ėmė plūsti pietryčių kryptimi į [[Iranas|Iraną]] ir [[Indija|Indiją]], pietvakarių kryptimi – į [[Graikija|Graikiją]], [[Italija|Italiją]] ir [[Ispanija|Ispaniją]], į vakarus per Vidurio Europą – į [[Didžioji Britanija|Britaniją]] ir [[Prancūzija|Prancūziją]], Šiaurės vakarų kryptimi – į [[Skandinavija|Skandinaviją]] ir šiaurės kryptimi – į Rytų Europą ir [[Rusija|Rusiją]]. Atėję indoeuropiečiai įsiliedavo į senbuvių kultūras, tačiau imdavo vyrauti indoeuropiečių religija ir kalba.
 
C. Renfrew teigimu, indoeuropiečių protėvynė buvo [[Anatolija]], iš kur su žemdirbystės ir gyvulininkystės atsiradimu išplito indoeuropiečiai, tačiau pastarąjį dešimtmetį [[Archeogenetika|archeogenetikai]] pažengus į priekį, buvo prieita prie nuomonės, kad iš Anatolijos į Europą atkeliavo tik apie 10-25 % persikėlėlių (III ir VI genetinių grupių atstovai). C. Renfrew pakoregavo savo modelį ir indoeuropiečių protėvyne pradėjo laikyti Balkanų regioną, kaip ir rusų mokslininkas [[Igoris Diakonovas]] (''Igor Diakonov''), bei kiti ankstesni tyrėjai, pripažinęs persikėlėlių įtakos ribotumą.
 
Su naujausiais [[Paleogenetika|paleogenetikos]] ir archeogenetikos tyrimais, nustačiusiais ankstyviausias ''Homo sapiens'' išplitimo pasaulyje kryptis, yra tobulinamos ir kuriamos alternatyvios [[netradicinės indoeuropiečių kilmės teorijos]], kadangines įsigali nuomonė, jog indoeuropietišką kalbinį bendrumą tautoms suformavo ne ateiviai į neolite medžiojusių ir žvejojusių bendruomenių, daugiausia priklausiusių didžiąja dalimi IX genetinei žmonijos grupei (M173/M207 mutacijos) teritorijas, o lėtas ir palaipsnis naujo sėslaus gyvenimo būdo susiformavimas, perimant iš kaimynų produktyvesnes žemdirbystės bei gyvulininkystės technologijas, juoba paleogenetikai nustatė, kad apie 80 proc. dabartinių Europos gyventojų yra pirmųjų [[paleolitas|paleolitinių]], o ne [[neolitas|neolitinių]] ateivių į Europą palikuonys, kaip teigia [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universiteto]] profesorius [[Bryan Sykes]]. Dėl šių priežasčių klasikinėje indoeuropeistikoje įsivyravęs protėvynės ir prokalbės skilimo modelis, raidos vyksmo, lokalizacijos ir datavimo prasme, gerokai tobulintinas ar net atmestinas, kaip tai daro [[Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija|Indoeuropiečiųindoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorijos]] kūrėjai iš [[Bolonijos universitetas|Bolonijos]] , [[Grenoblio universitetas|Grenoblio]] , [[Lježo universitetas|Lježo]] universitetų. Indoeuropiečiai yra įvairaus [[antropologinis tipas|antropologinio tipo]], pasižymi turtinga [[mitologija]].
 
Naujų duomenų apie indoeuropiečių susiformavimą pateikia modernūs [[NostratinisNostratinė kalbinis sluoksniskalba|nostratinio kalbinio sluoksnio]] tyrimai, atskleidžiantys pamatines, netgi paleolitines, įvairių kalbinių grupių bendrybes.
 
== Taip pat skaitykite ==