Vytautas Landsbergis: Skirtumas tarp puslapio versijų

16 641 pridėtas baitas ,  prieš 4 metus
S
Atmestas 188.69.193.192 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (TohaomgBot keitimas)
(Puslapis keičiamas tekstu „BANDITAS“)
Žymos: Pakeista Vizualus redagavimas Žyma: Turinio ištrynimas blanking
S (Atmestas 188.69.193.192 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (TohaomgBot keitimas))
Žyma: Atmesti
{{otheruses}}
BANDITAS
{{Žmogaus biografija
| vardas = Vytautas Landsbergis
| paveikslėlis = Landsbergis, Vytautas-0085.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimimo data|1932|10|18}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| išsilavinimas = [[Muzikos ir teatro akademija]] (1955 m.)
| pareigos = Tėvynės Sąjungos politikos komiteto pirmininkas, Prezidiumo narys.
| partija = [[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai]]
| sutuoktinis = Gražina Ručytė-Landsbergienė
| tėvas = [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis]]
| motina = [[Ona Jablonskytė-Landsbergienė]]
| vaikai = [[Jūratė Landsbergytė]] <br /> Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė <br /> [[Vytautas V. Landsbergis]]
| parašas =
| apdovanojimai =
* [[2016]] m. Prancūzijos Garbės legiono ordino Didysis kryžius
* [[2009]] m. Gruzijos Šv. Georgijaus ordinas
* [[2003]] m. [[Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine]]
* [[1998]] m. [[Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius]]
|vikiteka= Category:Vytautas Landsbergis
}}
[[Vaizdas:VytautasLandsbergis2009121802.JPG|thumb|right|250px|Vytautas Landsbergis tautinių bendruomenių dienoje Vyriausybės rūmuose 2009 m.]]
[[Vaizdas:2009 m. Respublikos Prezidento inauguracija 10.jpg|thumb|right|250px|Su žmona Gražina]]
'''Vytautas Landsbergis''' (g. [[1932]] m. [[spalio 18]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas.
 
Gimė [[1932]] m. [[spalio 18]] d. [[Kaunas|Kaune]] architekto [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis|Vytauto Landsbergio-Žemkalnio]] ir akių gydytojos [[Ona Jablonskytė-Landsbergienė|Onos Jablonskytės-Landsbergienės]] šeimoje. Gimtajame mieste baigė vidurinę ir [[Kauno Juozo Gruodžio konservatorija|J. Gruodžio muzikos]] mokyklas. [[1950]] m. įstojo į Valstybinę konservatoriją (dabartinę [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Muzikos ir teatro akademiją]]) [[Vilnius|Vilniuje]], ją baigė [[1955]] m. ir ligi šiol gyvena [[Lietuva|Lietuvos]] sostinėje.
 
== Visuomeninė ir pedagoginė veikla ==
V. Landsbergis – politikas, meno, muzikos, kultūros istorikas, kultūrologas, publicistas ir visuomenės veikėjas, išleidęs apie 30 knygų, kuriose iš pradžių daugiausiai gvildeno [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] kūrybą, o vėlesniais metais – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Yra išleidęs poezijos knygų ir atsiminimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui.
 
Profesorius V. Landsbergis ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, ligi šiol yra M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, taip pat Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas.
 
[[1952]] m. užėmė trečiąją vietą [[1952 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|Lietuvos šachmatų čempionate]].<ref>A. Uogelė „Mano šachmatai“, 1993</ref>
 
[[1955]] m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją ([[Aldona Dvarionienė|Aldonos Dvarionienės]] fortepijono klasę).
 
Dar studijuodamas ([[1952]] m.) ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki [[1990]] m. kovo mėn. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje ([[1956]]–[[1963]] m. ir nuo [[1974]] m.), jos Klaipėdos fakultete, Vilniaus Pedagoginiame institute ([[1957]]–[[1974]] m.).
 
[[1969]] m. apgynė mokslo kandidato disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“.
 
[[1975]] m. už monografiją „Čiurlionio kūryba“ apdovanotas Lietuvos TSR premija.
 
[[1978]]–[[1990]] m. – [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos Muzikos Akademijos]] profesorius. VEL regkolegijos narys.
 
[[1988]] m. už monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ V. Landsbergis antrą kartą buvo apdovanotas Lietuvos TSR premija.
 
[[1991]] m. V. Landsbergis tapo [[Čikaga|Čikagos]] [[Lojolos universitetas|Lojolos universiteto]] teisės garbės daktaru.
 
[[1992]] m. tapo Lietuvos [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] [[Kaunas|Kaune]] filosofijos garbės daktaru ir Ogdeno Weberio universiteto (JAV) humanitarinių mokslų daktaru.
 
1992 m. jis nominuojamas [[Jeilio universitetas|Yalio universiteto]] (JAV) teisės daktaru, tačiau dėl valstybinės svarbos reikalų negalėjo nuvykti į suteikimo ceremoniją.
 
[[1994]] m. [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos Muzikos akademijoje]] apgynė habilituoto daktaro disertaciją.
 
Nuo [[1995]] m. yra Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas.
 
[[1997]] m. V. Landsbergis tapo [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] garbės daktaru bei [[LKMA|Lietuvių katalikų mokslo akademijos]] akademiku.
 
[[1998]] m. tapo [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universiteto]] garbės nariu.
 
[[2000]] m. tapo [[Mykolo Romerio universitetas|Lietuvos teisės universiteto]] ir [[Helsinkio universitetas|Helsinkio universiteto]] garbės daktaru, [[Kardifas|Kardifo]] universiteto ([[Jungtinė Karalystė|JK]]) garbės nariu.
 
[[2001]] m. tapo [[Sorbona|Sorbonos]] universiteto ([[Prancūzija]]) garbės daktaru.
 
[[2003]] m. tapo Lietuvos Dailės akademijos garbės daktaru.
 
== Politinė veikla ==
[[Vaizdas:GotlandCommLT.jpg|thumb|[[Gotlando komunikatas]]]]
[[1988]] m. [[birželio 3]] d. profesorius buvo išrinktas į Lietuvos [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] iniciatyvinę grupę, o [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] Steigiamajame suvažiavime, vykusiame [[spalio 22]]-[[spalio 23|23]] d., – į jo Seimą ir Seimo Tarybą.
 
Nuo [[1988]] m. [[lapkričio 25]] d. iki [[1990]] m. [[balandžio 21]] d. Vytautas Landsbergis buvo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo [[1991]] m. [[gruodžio 15]] d. – [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] garbės pirmininkas.
 
[[1989]] m. [[kovo 26]] d. panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį [[TSRS]] liaudies deputatu, o [[1990]] m. [[vasario 24]] d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu.
 
[[1989]] m. [[rugpjūčio 6]] d. Gotlando saloje (Švedija) kartu su Lietuvos ir išeivijos atstovais pasirašė [[Gotlando komunikatas|Gotlando komunikatą]], kuriame teigiama, kad ''„Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“.''<ref>[https://archive.is/20120720154848/www.buracas.com/images/gotlandpact_ltb.jpg Gotlando komunikatas. 1989]</ref> Komunikatas suteikė impulsą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui 1990 m. kovo 11 d.
 
[[1990]] m. [[kovo 11]] d. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu – t. y. valstybės vadovu.
 
[[1990]]–[[1992]] m. buvo vienas iš Baltijos valstybių Tarybos vadovų, o [[1990]]–[[1991]] m. – Lietuvos Respublikos [[Konstitucija|Konstitucijos]] metmenų rengimo komisijos pirmininkas. Jam vadovaujant [[Konstitucija|Konstitucijos]] projektas galutinai parengtas balsavimams [[1992]] m. rudenį ir, priėmus referendume, Lietuvos [[Konstitucija]] jo promulguota bei paskelbta tų metų [[lapkričio 6]] d. Be to, [[1990]]–[[1991]] m. buvo Valstybinės derybų su [[TSRS]] delegacijos pirmininkas. Jo vadovaujama Lietuva atsispyrė [[TSRS]] ekonominei blokadai bei ginkluotam smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą, taip pat [[1992]] m. susitarimą su Rusija, kad būtų išvesta Rusijos kariuomenė.
 
Per [[1992]] m. spalio-lapkričio mėn. rinkimus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos – Tėvynės Santaros – balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento [[Opozicija (politika)|opozicijos]] lyderis. Taip pat buvo Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje bei Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys.
 
[[1993]] m. [[gegužės 1]] d. įsteigiant [[Tėvynės Sąjunga|Lietuvos konservatorių partiją]], išrinktas jos pirmininku. [[1995]], [[1998]] ir [[2000]] m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki [[2003]] m.
 
[[1996]] m. vėl išrenkamas į [[Seimas|Seimą]]. [[1996]]–[[2000]] m. kadencijos [[Seimo pirmininkas]].
 
Per [[2000]] m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu ir iki [[2004]] m. vėl dirbo Seimo delegacijose į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Baltijos Asamblėją.
 
Nuo [[2003]] m. – Tėvynės Sąjungos politikos komiteto pirmininkas, Prezidiumo narys.
 
[[2003]]–[[2004]] m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo deleguotas Europos Parlamento stebėtojas, o nuo [[2004]] m. [[gegužės 1]] d. – visateisis Europos Parlamento narys.
 
2004 m. birželio 13 d. išrinktas [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] nariu. [[2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2009 m. rinkimuose į EP]] išrinktas antrai kadencijai.
 
[[2014 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2014]] m. EP rinkimuose vieną vietą laimėjo V. Landsbergio anūkas [[Gabrielius Landsbergis]].
 
== Apdovanojimai ==
* 1991 m. profesoriui Vytautui Landsbergiui paskirtos šios premijos ir apdovanojimai:
** Norvegų tautos Taikos premija;
** Prancūzijos ''Fondation du Future'' premija;
** JAV Vydūno fondo premija;
** Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimas;
** Lenkijos skautų sąjungos garbės kryžius;
** Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės ordinas.
* 1992 m. Vytautas Landsbergis gavo Vokietijos Hermann-Ehlers-Preis ir Estijos Respublikos medalį už nuopelnus.
* 1994 m. gavo Katalonijos kultūros fondo 9-ąją tarptautinę Ramon Llull premiją.
* [[1995]] m. V. Landsbergis tapo Vokietijos šaulių Šv. Sebastijono ordino kavalieriumi.
* [[1997]] m. apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono II laipsnio ordinu.<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/v-landsbergiui-iteiktas-auksciausias-prancuzijos-valstybinis-apdovanojimas.d?id=72914834 ''V. Landsbergiui įteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas.'' BNS, 2016 m. lapkričio 18 d. 20:10]</ref>
* 1998 m. gavo šias premijas ir apdovanojimus:
** Italijos Vibo Valentina „Liudijimo“ premiją už įnašą į Lietuvos išsilaisvinimą;
** Lietuvos [[Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius|Vytauto Didžiojo I laipsnio ordiną]];
** Norvegijos Karališkojo ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių;
** Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymenį už paramą rezistentams ir nuopelnus Lietuvai.
* [[1999]] m. Vytautas Landsbergis apdovanotas:
** Lenkijos Respublikos Didžiojo Kryžiaus ordinu;
** UNESCO medaliu už indėlį plėtojant demokratiją bei kovojant už žmogaus teises;
** Maltos ordino Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi;
** Graikijos Garbės ordino Didžiuoju kryžiumi;
** Komunizmo aukų memorialo fondo Trumeno ir Reigano laisvės apdovanojimu.
* 2000 m. apdovanotas Frankofonijos Plejados ordinu (Prancūzija).
* 2001 m. apdovanotas Latvijos Trijų žvaigždžių II laipsnio ordinu.
* 2002 m. apdovanotas Estijos Marijos žemės kryžiaus ordinu.
* 2003 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/v-landsbergiui-iteiktas-auksciausias-prancuzijos-valstybinis-apdovanojimas.d?id=72914834 ''V. Landsbergiui įteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas.'' BNS, 2016 m. lapkričio 18 d. 20:10]</ref> ir Vokietijos Saksonijos žemės parlamento Konstituciniu medaliu.
* 2009 m. apdovanotas:
** Gruzijos Šv. Georgijaus ordinu;
** Lietuvos URM garbės ženklu „[[Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė]]“.<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vlandsbergiui-ir-abrazauskui-tukstantmecio-zvaigzdes.d?id=27323377 ''V.Landsbergiui ir A.Brazauskui – „Tūkstantmečio žvaigždės“''. www. DELFI.lt, 2009 m. gruodžio 30 d. 15:09]</ref>
* 2012 m. apdovanotas:
** Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/v-landsbergiui-iteiktas-auksciausias-prancuzijos-valstybinis-apdovanojimas.d?id=72914834 ''V. Landsbergiui įteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas.'' BNS, 2016 m. lapkričio 18 d. 20:10]</ref>
* 2016 m. apdovanotas:
** Laisvės premija;
** Prancūzijos Garbės legiono ordino Didžiuoju kryžiumi.<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/v-landsbergiui-iteiktas-auksciausias-prancuzijos-valstybinis-apdovanojimas.d?id=72914834 ''V. Landsbergiui įteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas.'' BNS, 2016 m. lapkričio 18 d. 20:10]</ref>
 
== Šeima ==
Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė – pianistė, Lietuvos muzikos akademijos profesorė. Dukros [[Jūratė Landsbergytė|Jūratė]] ir Birutė – muzikės. Sūnus [[Vytautas V. Landsbergis|Vytautas]] – literatas ir filmų režisierius.
{| class="wikitable"
|-
! Vaikas
! Gimimo data
! Motina
! Anūkai
! Proanūkiai
|-
| [[Jūratė Landsbergytė]]
| [[1955]] m. [[gegužės 30]] d.
| Rita Kučinskaitė (Sakalienė) <br /> (g. [[1932]] m.,
m. [[2014 m.]])
| Gerdenis Grickevičius (g. [[1987]] m. [[rugsėjo 2]] d.) <br /> Vytautas Oškinis (g. [[1991]] m. [[sausio 18]] d.)
|
|-
| Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė
| [[1960]] m.
| rowspan=2|Gražina Ručytė <br /> (g. [[1930]] m. [[sausio 28]] d.)
| Gabija Andrulienė (Cechanavičiūtė) (g. [[1988]] m.) <br /> Lukas Cechanavičius (g. [[1991]] m. [[balandis|balandį]]) <br /> Laurynas Cechanavičius (g. [[1994]] m.)
|'''''Gabijos Andrulienės duktė''''':
Goda Andrulytė (g. [[2015]] m.)
|-
| [[Vytautas V. Landsbergis]]
| [[1962]] m. [[gegužės 25]] d.
| Gabrielius Landsbergis (g. [[1982]] m. [[sausio 7]] d.) <br /> Jonas Landsbergis (g. [[1990]] m.) <br /> Elena Bukauskienė (Landsbergytė) (g. [[1991]] m.) <br /> Julija Landsbergytė (g. [[1998]] m. [[gruodžio 15]] d.) <br /> Severija Landsbergytė (g. [[2000]] m. [[lapkričio 15]] d.)
| '''''Gabrieliaus Landsbergio vaikai:''''' <br /> Augustas Gabrielius Landsbergis (g. [[2001]] m. [[kovo 30]] d.) <br /> Vilhelmas Konstantinas Landsbergis (g. [[2003]] m. [[vasario 12]] d.) <br /> Morta Sofija Landsbergytė (g. [[2006]] m. [[sausio 25]] d.) <br /> Gertrūda Elena Landsbergytė (g. [[2008]] m. [[liepos 29]] d.) <br /> '''''Jono Landsbergio duktė:''''' <br /> Rytė Landsbergytė (g. [[2013]] m. [[rugpjūtis|rugpjūtį]])
|}
 
 
{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | title= [[Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas]]<br />[[Vaizdas:COA_Lithuanian_SSR.png|50 px]] → [[Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania.svg|50 px]] |years=[[1990]] – [[1992]]|
before = [[Algirdas Brazauskas]]<br /><small>''kaip Lietuvos TSR vadovas ir LKP CK I sekretorius''</small>| after = [[Algirdas Brazauskas]]<br /><small>''kaip Lietuvos seimo pirmininkas''</small>}}
{{succession box | title= [[Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas]]<br />[[Vaizdas:Coat of arms of the Seimas of Lithuania.svg|100 px]]| years= [[1996]] – [[2000]]| before=[[Česlovas Juršėnas]] | after= [[Artūras Paulauskas]]}}
{{s-ppo}}
|-
{{succession box | title= [[Tėvynės Sąjunga|TS-LKD pirmininkas]]<br />[[Vaizdas:TS-LKD-logo.jpg|50 px]]| years= [[1993]] – [[2003]]| before=–| after= [[Andrius Kubilius]]}}
{{end box}}
 
== Išnašos ==
<references/>
 
== Nuorodos ==
{{Wikiquote}}
* [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=907&p_d=9062&p_k=1 Prof. Vytauto Landsbergio kultūros darbų bibliografija]
* [http://www.ebiblioteka.lt/inf_res3.phtml?id=5370 Vytauto Landsbergio knygos Mokslinėje elektroninėje bibliotekoje]
* [https://vahidqazi.wordpress.com/2012/08/11/in-the-lithuanian-juodos-duonos-sviesi-pluta/ Vahid Qazi.“Juodos duonos šviesi pluta”]
 
{{Europarlamentarai 2004}}
{{Sąjūdžio nariai}}
{{Signatarai}}
{{Vytauto Didžiojo ordinas}}
 
{{DEFAULTSORT:Landsbergis, Vytautas}}
 
[[Kategorija:Europos Parlamento nariai (Lietuva)|Landsbergis Vytautas]]
[[Kategorija:Kovo 11 akto signatarai|Landsbergis Vytautas]]
[[Kategorija:KU garbės daktarai|Landsbergis Vytautas]]
[[Kategorija:Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikai|Landsbergis Vytautas]]
[[Kategorija:Lietuvos meno istorikai|Landsbergis Vytautas]]
[[Kategorija:Lietuvos muzikologai|Landsbergis Vytautas]]
[[Kategorija:Lietuvos enciklopedininkai|Landsbergis Vytautas]]
[[Kategorija:LR Seimo pirmininkai|Landsbergis Vytautas]]
[[Kategorija:VDU garbės daktarai|Landsbergis Vytautas]]
[[Kategorija:Vytauto Didžiojo ordino kavalieriai|Landsbergis Vytautas]]
[[Kategorija:Laisvės premijos laureatai]]