Gumbinis kiškiakopūstis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gumbinis kiškiakopūstis''' ({{la|Oxalis tuberosa}}; {{en|oca}}) - – senovinis žolinis kultūrinis P. Amerikoje auginamas [[kiškiakopūstiniai|kiškiakopūstinių]] (''Oxalidaceae'') šeimos augalas (2n = 60).

Stiebai rausvoki, lapai trilapiai (kaip [[dobilas|dobilo]]). Žiedai geltonai oranžiniais vainiklapiais, paprastai sterilūs, sėklų nebrandina. Po žeme sudaro stiebagumbius su akutėmis.

Tai labai senovinis kultūrinis augalas, auginamas nedidelėje teritorijoje [[Andai|Anduose]]. Pietų Kolumbijoje ir Pietų Peru šis augalas net konkuruoja su [[bulvė]]mis. Plačiai auginamas šiauriau [[Titikaka|Titikakos]] ežero. Indėnai lietingojo periodo pradžioje (rugpjūtis ar rugsėjis) sodina stiebagumbius kalnų terasose (terasinė žemdirbystė). Derlius tinka nuėmimui po 8 mėnesių. Lapus ir jaunus stiebus valgo kaip lapines daržoves. Gumbai būna geltoni, rausvi, purpuriniai.

Į Europą atvežtas apie 1830  m., bet neimtas auginti, tuo tarpu Naujojoje Zelandijoje (atvežtas ~1860  m.) imtas auginti ir tapo populiarus, dabar neretai vadinamas ''Naujosios Zelandijos jamsu'' (''New Zealand yam'') ir yra viena įprastų daržovių.

Krakmolingi stiebagumbiai turi kalcio oksalato kristalų, ypač jų daug turi karčiosios veislės. Gumbai gerai išsilaiko sausame kalnų ore, tačiau indėnai paprastai iš gumbų daro [[čiunja|čiunją]] (''chuño'') kaip ir iš bulvių. Tam ypač tinka karčiųjų veislių gumbai. Oksalatus iš gumbų šalina tradiciniais metodais. Gumbus valgo virtus, keptus, iš jų verda sriubas. Meksikoje kiškiakopūsčio gumbus valgo žalius su druska, citrina ir paprika.