Modernas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 8:
Įvairiose šalyse ši kryptis vadinta skirtingai. [[JAV]] modernas buvo vadinamas Tiffany stiliumi, pagal L.K. Tiffany pavardę, [[Prancūzija|Prancūzijoje]] – „art-nouveau“ (naujas menas) ar netgi „fin de siecle“ (pažodžiui „amžius pabaiga“), [[Vokietija|Vokietijoje]] – „jugendstil“ (jaunas stilius), pagal [[1896 m.]] įkurto iliustruoto žurnalo „Die Jugend“ pavadinimą, [[Austrija|Austrijoje]] „secessionsstil“,[[Anglija|Anglijoje]] „modern style“, [[Italija|Italijoje]] „liberty“ stiliumi ir taip toliau.
1860–1870 m. Europoje vyravo eklektiškas stilius, kuriam buvo būdingas prieš tai vyravusių meno krypčių detalių pakartojimas ir jų jungimas tarpusavyje. [[1880 m.]] menininkų darbuose pradėjo ryškėti naujos krypties požymiai, eklektikai priešpastatantys naujas meninės išraiškos priemones. Ryškiausiu moderno bruožu tapu kietų linijų ir kampų atsisakymas, pirmenybę teikiant švelnioms lenktoms linijoms.<ref>http://visart.info/DR/modernlit.htm</ref>
Dažnai šios krypties atstovai naudojo augalinio ornamento formas. Modernas siekė tapti vientisu stiliumi, jungiančiu visus žmogaus aplinkos elementus. Dėl šių priežasčių minėtu laikotarpiu išaugo domėjimasis taikomąja daile: interjero [[dizainas|dizainu]], [[keramika]], [[vitražas|vitražu]], knygų [[grafika]]. Moderno plitimui daug įtakos turėjo Pasaulinės parodos, kurių metu buvo demonstruojami naujausi pasiekimai technologijų ir taikomosios dailės srityse. Labiausiai modernas išgarsėjo Pasaulinės parodos, vykusios [[1900 m.]] [[Paryžius|Paryžiuje]] metu. Po 1910 m. moderno įtaka ėmė silpti.
| |||