Nemunėlio Radviliškis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 37:
[[Vaizdas:2011 04 24NemunėlioRadviliškis10.JPG|left|thumb|[[Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia]]]]
[[Vaizdas:Nemunėlio Radviliškio Švč Mergelės Marijos bažnyčia.jpg|left|thumb|[[Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]]]]
 
Nemunėlio ir Apaščios upių santakos vieta reikšminga ir turtinga ne tik savo istorija, bet ir priešistore. Šiuo metu Nemunėlio Radviliškio teritorijoje iš poledynmečio laikotarpio – vėlyvojo paleolito ir mezolito (XII-VI tūkst. pr. Kr.) – yra aptikta pačių seniausių žmonių iš organinės medžiagos ir titnago pagamintų dirbinių ne tik Lietuvos, bet ir Rytų Pabaltijo teritorijoje. Nemunėlio ir Apaščios upių santakoje pirmą kartą fiksuotos pirmųjų poledynmečio bendruomenių gyvenviečių liekanos, kuriose gyveno Rytų Pabaltijyje klajodami ir medžiodami paskui šiaurės elnių (Rangifer tarandus) bandas, Pabaltijo Madleno giminingos bendruomenės. Čia išliko jų gyvensenos pėdsakų – židinių anglys, unikalūs iš šiaurės elnių ragų ir titnago bei akmens pagaminti dirbiniai.
 
Gyvenvietėje rastos dvi senovės Romos bronzinės emaliuotos sagės. Plokščia, simetriška, su gyvulių galvučių ornamentika ir apvali.<ref>''Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a.'', Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.</ref>