Miliūnai (Apsas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Kaimas susideda iš dviejų gyvenviečių: senojo ''Pelekų dvaro'' su bažnyčia birir palei buvusį geležinkelį išaugusios ''Miliūnų gyvenvietės''. Ir katalikų bažnyčia, ir kaimo mokykla tebevadinamos ''Pelekų'', pastarojoje dėstoma lietuvių kalba. <ref>[http://www.urm.lt/umr/m/m_files/wfiles/file3515.doc Lituanistinių mokyklų užsienyje sąrašas]</ref> Valstiečių išlaikoma lietuviška pradinė mokykla žinoma 1905-1909 1905–1909 m., po to jos finansavimu rūpinosi [[Saulė (organizacija)|„Saulės“ draugija]]. 1910  m. mokykla uždaryta, toliau ji veikė slaptai. <ref>[http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/5_garsva.pdf Kazimieras Garšva. Lietuviai Gudijos šiaurėje]</ref> Nuo XX a. pab. kaimas yra vadinamas Miliūnais, jis

įeina į lietuvių gyvenamą arealą. <ref>[http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/12_garsva.pdf Kaziomieras Garšva. Užribio lietuviai - – mūsų kultūros priešpilis]</ref>

[[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] laikais ''Miliūnai'' ir ''Pelekai'' įėjo į [[Breslaujos apskritis|Breslaujos apskritį]] ir priklausė [[Kauno gubernija|Kauno gubernijai]], vėliau - – [[Lenkija|Lenkijai]] ir [[Baltarusijos TSR]]. Šiandieninis kaimas išsidėstęs nuošaliau nuo rajono svarbesnių kelių, tarp [[Apsas|Apso]] ir [[Drūkšiai (gyvenvietė)|Drūkšių]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais buvo nutiestas siaurasis geležinkelis [[Dūkštas]]-[[Breslauja]]-[[Druja]], su prie dabartinio kaimo buvusia stotele ''Pelikanai''. Apie [[1980 m.]] geležinkelis demontuotas.

Pelekų Šv. Dvasios Nužengimo medinė bažnyčia buvo žinoma jau [[1714 m.]], nuo [[1834 m.]] parapijai priklausė ir mūrinė koplyčia [[Osainiškiai|Osaniškiuose]]. Nuo 1846-1926 1846–1926 m. - – [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijoje]], įėjo į [[Zarasų dekanatas|Novoaleksandrovsko dekanatą]]. <ref>[http://www.petergen.com/bovkalo/sp/tels1880.html#ftnkos Духовенство Тельшяйской епархии 1880 г.]</ref> 1907  m. pastatyta nauja mūrinė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Tai dviejų bokštų neogotikinis statinys, su išmatavimais plane 18х35  m. 1904-1910 1904–1910 m. ir 1928-1836 1928–1836 m. kas trečią sekmadienį pamaldos vyko lietuviškai. <ref>[http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/5_garsva.pdf Kazimieras Garšva. Lietuviai Gudijos šiaurėje]</ref> Šventoriuje palaidoti lietuvių kunigai - – [[Katalikų bažnyčia|Katalikų bažnyčios]] istorikas, literatas [[Adomas Žeimys-Žeimavičius]] ir Izidorius Budrys. Ant akmeninio paminklo pastarajam iškaltas lietuviškas užrašas: ''Pelikų Bažnyčios Įsteigėjui Izidoriui Budriui (1848-19051848–1905). Dėkingi parapijiečiai.''

Anksčiau dvarvietė vadinosi ''Papuniai'' ({{pl|Popunie}}) ir buvo nedidelės seniūnijos centru. Pirmasiais valdytojais buvo Mafonų šeima. Vienas iš paveldėtojų - – Steponas Mafonas - – įstojo į [[Jėzuitai|Jėzuitų ordiną]] ir [[1631 m.]] valdas užrašė vienuoliams jėzuitams. Po [[1773 m.]] jos atiteko Breslaujos raštininkui Antanui Kvintai. Vėliau dvaras perėjo į Pelikanų giminės rankas ([[Vaclovas Pelikanas]] buvo [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] rektorius). Vietovę imta vadinti savininkų vardu - – ''Pelikanais'' ({{pl|Pelikany}}). <ref>[http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_VII/936 Pelikany. (Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, Tom VII S.936 )]</ref> Apylinkių lietuvių valstiečiai šį vardą kiek supaprastino ir dvarvietę vadino ''Pelekais'' arba ''Pelikais''.

Šalia dvaro rūmų tyvuliuoja 0,28  km² Pelekų (''Pelikanų'') ežeras. (Didžiausias gylis - – 11  m, ilgis - – 0,93  km, didž. plotis - – 0, 43  km. Dugnas durpingas). <ref> [http://poseidon.by/content/ozero-pelikany Пеликаны]</ref>

* Kudirka J. Apso ir Pelekų lietuviškoji kultūra.  – Vilnius: LLKC, 1997