22:11, 25 sausio 2018 versija taisyti SQORP (aptarimas \| indėlis) 12 077 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		00:19, 6 vasario 2018 versija taisyti anuliuoti Zirzilia (aptarimas \| indėlis) 16 560 keitimai pridėtas šaltinis Kitas pakeitimas →
Eilutė 21: }} '''Škoderis''' – miestas šiaurinėje [[Albanija\|Albanijos]] dalyje, [[Škoderio apygarda\|apygardos]] ir [[Škoderio apskritis\|apskrities]] centras.{{šaltinis\|{{VLE\|XXIII\|223\|\|Škoderis (Shkoder, Shkodra)}}}} Miestas yra nutolęs apie 100 km į šiaurę nuo sostinės [[Tirana\|Tiranos]], 20 km nuo kaimyninės [[Juodkalnija\|Juodkalnijos]] sienos. Dauguma gyventojų [[albanai]], religinė sudėti nevienalytė: daugumą sudaro [[musulmonai]], yra gausi [[Roma\|Romos]] [[katalikai\|katalikų]] mažuma (apie 40 proc.). Miestas vaizdingai išsidėstęs ant pietrytinio [[Škoderio ežeras\|Škoderio ežero]] kranto, abipus [[Bojana\|Bojanos]] upės, ištekančios iš Škoderio ežero, krantų. Iš rytų pusės miestą supa miškingi [[Dinarai\|Dinarų]] kalnai. Škoderis yra svarbus [[Albanija\|Albanijos]] pasienio prekybos centras ir susisiekimo mazgas, per kurį eina svarbiausias plentas į [[Juodkalnija\|Juodkalniją]]. Per miestą eina [[Podgorica\|Podgoricos]]-[[Tirana\|Tiranos]] geležinkelis. == Istorija == Škoderis ir jos apylinkės yra vienos seniausiai apgyvendintų [[Albanija\|Albanijos]] vietų, pirmųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datuojamos nuo [[akmens amžius\|akmens amžiaus]] laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat gausiai randama ir kitų priešistorės – [[žalvario amžius\|žalvario]] ir [[geležies amžius\|geležies amžiaus]] – gyvenviečių liekanų. Senovės laikais, prasidėjus [[indoeuropiečiai\|indoeuropiečių]] migracijai, šioje vietoje apsigyveno [[ilyrai\|ilyrų]] gentys. eilutė 36 ⟶ 34: [[Viduramžiai]]s miestas ilgai priklausė daugeliui tiek tarpusavyje, tiek su kaimyninėmis valstybėmis, besivaržančioms [[Serbija\|Serbijos]] kunigaikštystėms: [[Raška]]i, [[Zeta]]i, [[Duklija]]i, [[Serbija\|Serbijos]] imperijai. Tam tikrais periodais miestas trumpam patekdavo [[Bulgarija\|Bulgarijos]] ir [[Bizantija\|Bizantijos]] imperijų priklausomybei, kol XIV a. dėl kovų su [[Osmanų imperija]] nusilpus [[Serbija]]i, atiteko albanų valdovų priklausomybei, kurie 1396 m. miestą perdavė [[Venecija\|Venecijos]] valdžiai, siekiant sudaryti sąjungą prieš [[turkai\|turkus]]. Nepaisant atkaklaus albanų valdovų pasipriešinimo, 1479 m. atiteko osmanams. Miestą okupavus osmanų kariuomenei, miestas sunyko, daug gyventojų pasitraukė į gretimas valstybes ir miestus. Tik nuo XVII a. miestas ėmė atsigauti, tapo svarbiu ekonominiu šiaurės Albanijos centru, su klestinčia amatų pramone. Valdant osmanams, mieste ėmė plisti [[islamas]]. Nuo XVIII a. miestas tapo smulkaus ~~administraciniio~~administracinio-teritorinio vieneto – ''pašaluko'' centru, kol 1831 m. jis buvo panaikintas. XIX a. miestas ir jo apylinkės buvo didelių sukilimų prieš [[Osmanų imperija\|Osmanų imperijos]] valdžią vieta (1833–1836, 1854, 1861–1862, 1869 m. sukilimai). Dėl nesėkmingų sukilimų ir osmanų represijų, daug [[serbai\|serbų]] buvo priversti palikti šį miestą ir jo apylinkes bei pasitraukti į gretimas [[Serbija\|Serbijos]] ir [[Juodkalnija\|Juodkalnijos]] valstybes. Nepaisant neramaus XIX a., miesto reikšmė dar labiau išaugo, tapo svarbiu prekybos centru bei Škoderio [[vilajetas\|vilajeto]] administraciniu centru (1867–1900 m. buvo Škoderio [[sandžakas\|sandžako]] centras). Labai suklestėjo amatai, prekyba; miestas ~~stapo svarbiu~~tapo kontrabandos su gretimomis šalimis centru. Suklestėjo kultūrinis ir socialinis gyvenimas, savo veiklą pradėjo [[pranciškonai\|pranciškonų]] ir [[jėzuitai\|jėzuitų]] vienuolių ordinai, suintensyvėjo [[katalikai\|katalikų]] bažnyčios misionieriška veikla. Miestas tapo svarbiu albanų raštijos, knygų spausdinimo centru. Susikūrė vienos pirmųjų albanų patriotinių organizacijų, mokyklos, bibliotekos. 1912 m. prasidėjus [[Balkanų karai\|Balkanų karams]], 1913 m., po ilgos apsiausties, miestas buvo užimtas [[Juodkalnija\|Juodkalnijos]] Karalystės ~~kariuomėnės, kuri~~kariuomenės. 1913 m. pagal [[Londono sutartis\|Londono sutartį]] miestas buvo ~~perduota~~perduotas 1912 m. susikūrusiai [[Albanija]]i. [[IPirmasis pasaulinis karas\|IPirmojo ~~pasalinio~~pasaulinio karo]] metu, 1915 m. miestas buvo užimtas [[Juodkalnija\|Juodkalnijos]] ~~kariuomėnės~~kariuomenės, o 1916 m. ją išstūmusios [[Austrija-Vengrija\|Austrijos-Vengrijos]] armijos. [[Vaizdas:Skadar-rruga.jpg\|200px\|thumb\|left\|Senoji Škoderio dalis]] eilutė 46 ⟶ 44: Tarpukario laikotarpiu, 1921–1924 m., miestas tapo demokratinio judėjimo [[Albanija\|Albanijoje]] centru. Miestas tapo [[katalikai\|katalikų]] [[Arkivyskupas\|arkivyskupijos]] centru ir vienu svarbiausių katalikų veiklos centrų Albanijoje. Tarpukario laikotarpiu miesto ekonominė raida nebuvo sklandi, dėl menkos industrializacijos mieste vyravo namudinė pramonė. 1938 m. mieste gyveno apie 29 000 gyventojų. [[IIAntrasis pasaulinis karas\|IIAntrojo pasaulinio karo]] išvakarėse, 1939 m., miestas buvo užimtas [[Italija\|Italijos]] ~~kariuomėnės~~kariuomenės. 1943 m. miestas buvo okupuotas hitlerinės [[Vokietija\|Vokietijos]] ~~karuomėnės~~karuomenės, kol, galiausiai, 1944 m. buvo išvaduotas Albanijos komunistų partijos vadovaujamų partizanų. Dėl po karo pradėtos [[industrializacija\|industrializacijos]], miesto reikšmė dar labiau išaugo, miestas tapo pramoniniu, socialiniu bei kultūriniu šiaurės Albanijos centru. Buvo intensyviai vystoma tiek tradicinė lengvoji pramonė, ypatingai maisto, [[tekstilė]]s, medžio apdirbimo ir [[cementas\|cemento]], tabako, tiek ir sunkioji spalvotosios [[metalurgija\|metalurgijos]] pramonė. 1957 m. įkurtas universitetas. eilutė 61 ⟶ 59: == Sportas == * [[KS Vllaznia Shkodër]] (futbolas) == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos ==

Škoderis: Skirtumas tarp puslapio versijų